Mokslininkai sugalvojo, kaip žymiai lengviau diagnozuoti smegenų sukrėtimą

Žinoma, jūs tikriausiai jau pagalvojote apie įvairius smegenų skenavimo būdus. Jie gali būti naudojami smegenų sukrėtimui nustatyti, tačiau ši trauma juose pastebima tikrai ne visada. Tiesą sakant, dažnai smegenų sukrėtimas nustatomas atsižvelgiant į visą prieinamą informaciją, įskaitant paciento jaučiamus simptomus bei patirtos traumos stiprumą. Tai - labai netikslu ir smegenų sukrėtimą patyręs žmogus gali to nežinoti.

Smegenų sukrėtimas, deja, yra kovos menų sporto dalis. Smegenų sukrėtimą patyręs sportininkas privalo vengti treniruočių ir leisti smegenims išgyti. Nokauto režimas yra labai aiškiai aprašytas, tačiau smegenų sukrėtimas gali įvykti bet kuriuo kovos metu. Sportininkas gali laimėti kovą ir medikams gali būti sunku nustatyti, ar jis patyrė smegenų sukrėtimą, ypač jei apimtas euforijos kovotojas kartoja, jog jaučiasi puikiai.

Vaikai taip pat dažnai krenta ir nepasako apie jaučiamus simptomus arba jų tiesiog nesuvokia. O tada žaidžia toliau. Tai - labai pavojinga.

Bostono vaikų ligoninėje atliktas įdomus tyrimas. Buvo išanalizuoti 95 koledžo sportininkų šlapimo pavyzdžiai. 48 iš šių jaunuolių prieš imant mėginį buvo nustatytas smegenų sukrėtimas. Mokslininkai nustatė, kad po smegenų sukrėtimo paimtame šlapimo mėginyje yra mažiau IGF-1 ir IGFBP5 žymimų baltymų. Abu šie baltymai, kaip rodo kiti tyrimai, yra svarbūs smegenų traumų gijimui. Taigi, mokslininkai mano, kad dėl patirtos traumos organizmas išlaiko šiuos baltymus, kad juos panaudotų smegenims gydyti, o ne atsikrato jų su šlapimu.

Šlapime mokslininkai neaptiko jokių kitų biožymenų, leidžiančių įtarti smegenų sukrėtimą. Tačiau žemas IGF-1 ir IGFBP5 baltymų lygis, atrodo, yra pakankamai nuoseklus, kad jį būtų galima naudoti diagnozei nustatyti. Tai leistų sukurti diagnostikos metodą, kuris nepriklausytų nuo subjektyvių paciento savijautos vertinimų.