Nėščia ir nevakcinuota: kodėl tai yra rizikingas derinys COVID-19 akivaizdoje?

Neseniai Škotijoje atliktame tyrime dar kartą buvo įrodyta, kad nėščioms ir neskiepytoms moterims gresia pavojus susirgti COVID-19.

Nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. spalio mėn. pabaigos, t. y. laikotarpiu, kai buvo galima įsigyti vakcinų, tarp nėščiųjų buvo patvirtinta 4950 koronavirusinių infekcijų – 77 proc. iš jų buvo neskiepytos. Iš 832 hispitalizacijos atvejų, 91 proc. taip pat užėmė nesiskiepyjusios moterys, pranešė tyrėjai žurnale „Nature Medicine“.

Kūdikiai taip pat nukentėjo. Iš 1000 kūdikių, gimusių per 28 dienas nuo COVID-19 diagnozės nustatymo motinai, mirė 22 – daug daugiau nei visų naujagimių pandemijos metu (5,6 iš 1000). Tyrėjai nustatė, kad visi tyrimo metu mirę kūdikiai gimė moterims, kurios nebuvo paskiepytos, kai susirgo COVID-19.

Mokslininkai vis dar aiškinasi, kas vyksta užkulisiuose užsikrėtus SARS-CoV-2 nėštumo metu ir kodėl delta variantas buvo ypač mirtinas besilaukiančioms moterims. Daugiausia JAV nėščiųjų mirčių – 40 rugpjūčio ir 35 rugsėjo mėnesiais – įvyko delta bangos metu.

Kol kas nėra informacijos apie tai, kaip sekasi nėščiosioms, susirgusioms dabar dominuojančiu omikrono variantu. Tačiau ekspertai nerekomenduoja laukti, kai vakcinos ir toliau saugo nuo sunkių ligų ir mirties.

Infekcijų metas

Nėštumas apskritai gali būti rizikingas metas užsikrėsti infekcijomis. Pavyzdžiui, gripas ir maliarija nėščiosioms gali būti sunkesnės nei moterims, kurios nėra nėščios.

Ši rizika susijusi su imuninės sistemos pokyčiais. Imuninė sistema turi ginti nėščiąsias ir jų vaisius nuo patogenų, tačiau tam tikri imuninės sistemos dalyviai šiek tiek slopinami, kad kūnui būtų galima toleruoti nėštumą.

Be to, nėštumo metu vykstantys fiziologiniai pokyčiai gali trukdyti organizmui susidoroti su infekcija. Pavyzdžiui, kraujo krešėjimo sistema yra įtempta, kad būtų pasirengusi kontroliuoti kraujavimą gimdymo metu. Dėl to nėščiosioms jau dabar kyla didesnė kraujo krešulių, kuriuos gali sukelti ir kiti patogenai, ypač SARS-CoV-2, susidarymo rizika, rašo „Science News“.

Pirmaisiais COVID-19 pandemijos metais buvo įrodymų, kad užsikrėtusios ir nėščios moterys gyveno blogiau nei užsikrėtusios, bet nesilaukiančios kūdikio.

COVID-19 užsikrėtusioms nėščiosioms tris kartus dažniau reikėjo gultis į intensyviosios terapijos skyrių ir reikėjo plaučių ventiliacijos, du kartus dažniau teko naudotis širdies ir plaučių aparatus, pranešė tyrėjai leidinyje „Morbidity and Mortality Weekly Report“. Tyrime dalyvavo 400 tūkst. 15-44 metų amžiaus moterų iš JAV.

Kitas, tarptautinio masto tyrimas atskleidė, kad sergančioms COVID-19 beveik du kartus didesnė tikimybė susirgti preeklampsija – sunkia nėštumo komplikacija, kai pakyla kraujospūdis, o kepenys ir inkstai tinkamai neveikia, – nei toms, kurios šia liga nesirgo. Iš 725 nėščiųjų, kurioms buvo diagnozuota COVID-19, 8 proc. susirgo preeklampsija, palyginti su 4 proc. iš 1459 nėščiųjų, kurioms COVID-19 nebuvo diagnozuota, pranešė tyrėjai žurnale „American Journal of Obstetrics & Gynecology“.

Kai 2021 m. vasarą ir rudenį įsivyravo delta variantas, išaugo rizika susilaukti negyvo kūdikio.

Užsikrėtus pirminiu SARS-CoV-2 ir ankstyvaisiais variantais, nėščiųjų kraujyje retai kada buvo aptinkamas virusas. Taip pat retai pasitaikydavo, kad užsikrėstų placenta, o dar rečiau virusas išplisdavo į vaisių. Tačiau tyrėjai nustatė, kad užsikrėtus delta variantu, viruso kiekis organizme yra didesnis. Tai savo ruožtu gali padidinti riziką, kad virusas išplis į kraują ir užkrės placentą.

Reakcija į skiepus

Užuominos, kad COVID-19 ypač pavojingas nėščiosioms, pasirodė pirmaisiais pandemijos metais. Antraisiais metais atsirado vakcinos ir daug tyrimų, kurie parodė, kad skiepai nuo COVID-19 yra saugūs nėštumo metu.

CDC duomenimis, iki sausio 31 d. Jungtinėse Valstijose COVID-19 vakcina paskiepyta daugiau kaip 194 000 nėščiųjų. Pranešimų apie saugumo problemas negauta. Atlikus beveik 2500 CDC COVID-19 nėščiųjų registro dalyvių tyrimą, nenustatyta padidėjusi persileidimo rizika po vakcinacijos.

Taip pat nėra rizikos, kad kūdikis gims per anksti arba bus per mažas, pranešė mokslininkai leidinyje „Morbidity and Mortality Weekly Report“. JAV atliktame tyrime, kuriame dalyvavo daugiau kaip 40 tūkst. nėščiųjų, nenustatyta jokio ryšio tarp skiepijimo, COVID-19 ir priešlaikinio gimdymo (gimdymo iki 37 savaičių).

Kalbant apie reakcijas po skiepų, atlikus daugiau nei 17 tūkst. nėščių, maitinančių ar planuojančių nėštumą moterų tyrimą, nustatyta, kad dauguma jų pranešė apie skausmą skiepo vietoje, o beveik trečdalis jautė nuovargį, rašo „Science News“.

Skiepijimasis nuo COVID-19 nėštumo metu, atrodo, taip pat apsaugo kūdikį, nes antikūnai po skiepo gali pereiti per placentą. Pavyzdžiui, 2021 m. lapkričio mėn. atliktame tyrime buvo analizuojamas bambos virkštelės kraujas iš 36 nėštumų, kurių metu mamos buvo pasiskiepijusios. Visi naujagimiai turėjo didelį kiekį antikūnų prieš SARS-CoV-2 smaigalio baltymą (baltymas, į kurį nukreiptos vakcinos), pranešė mokslininkai.

Keliuose tyrimuose nustatyta, kad antikūnų randama ir skiepytų asmenų motinos piene, kai jie maitina kūdikį. Šie antikūnai gali būti perduodami žindomam kūdikiui, pranešė tyrėjai žurnale „Obstetrics & Gynecology“.