Ištyrė persirgusius koronavirusu su skiepu ir be jo: pastebėjo įdomų skirtumą

BBC rašo, kad joje nagrinėti 15 įvairių tyrimų, iš skirtingų pasaulio valstybių, duomenys.

Rezultatai atskleidžia, kad nors dalis pasiskiepijusių suserga COVID-19 liga, vakcinos ne tik palengvina ūmios infekcijos simptomus – pasiskiepijusius rečiau kamuoja ilgalaikiai COVID-19 ligos požymiai.

Taip pat paaiškėjo, kad nepasiskiepiję, susirgę ir pokovidinio sindromo simptomus jaučiantys asmenys pasijaučia geriau, jei pasiskiepija jau praėjus ūmiai COVID-19 infekcijai.

Dalis apžvelgtų tyrimų analizavo skiepų poveikį, kai žmogus vakciną gavo dar prieš užsikrėsdamas koronavirusu. Padarytos šios išvados:

– COVID-19 infekcija užsikrėtę ir dvi „Pfizer“, „AstraZeneca“, „Moderna“ arba vieną „Janssen“ vakcinos dozę gavusius asmenis dvigubai rečiau kamuodavo ilgiau nei 28 dienas po užsikrėtimo besitęsiantys pokovidinio sindromo simptomai, palyginus su žmonėmis, kurie buvo nepasiskiepiję arba pasiskiepiję nepilnai.

– Ryškesnė vakcinų apsauga nuo pokovidinio sindromo pastebėta tarp asmenų, sulaukusių 60 metų ir vyresnių.

Tuo metu tyrimai, kurie nagrinėjo vakcinų poveikį asmenims, kuriems jau išsivystė pokovidinis sindromas parodė:

– Skiepai greičiau palengvins nei pasunkins simptomus, jaučiamus po užsikrėtimo COVID-19. Poveikis pajaučiamas netrukus po vakcinacijos arba per kelias artimiausias savaites.

JK sveikatos apsaugos agentūra nurodo, kad apie pokovidinio sindromo simptomus pranešė maždaug 2 proc. visų šalies gyventojų. Dažniausi sutrikimo požymiai: nuovargis, po trumpos fizinės veiklos atsirandantis dusulys, raumenų ir sąnarių skausmai.

Šie simptomai gali tęstis ilgiau nei 4 savaites po pasveikimo nuo ūmios koronavirusinės infekcijos.

Dvi skiepo nuo COVID-19 dozes gavę asmenys šiuos simptomus jaučia rečiau arba jie išnyksta per trumpesnį laiką.

JK sveikatos apsaugos agentūra Imunizacijos skyriaus vadovė Dr. Mary Ramsay teigia: „Šie tyrimai sustiprina mūsų žinias apie potencialią pilno vakcinacijos nuo COVID-19 kurso naudą. Skiepai yra geriausias būdas apsisaugoti nuo sunkių ligos simptomų užsikrėtus ir taip pat gali padėti sumažinti ilgalaikį infekcijos poveikį.“

„Daugumai žmonių pokovidinio sindromo simptomai laikui bėgant išnyksta. Tačiau kai kuriems šis sutrikimas gali pasireikšti sunkesne forma ir net trukdyti normaliam kasdieniam gyvenimui. Jei jaučiate neįprastus simptomus, ypač ilgiau nei keturias savaites po užsikrėtimo, turėtumėte kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – pridūrė M.Ramsay.

Lietuvoje atliekami tyrimai

Lrytas.lt jau rašė apie tai, kad dėl pokovidinio sindromo lietuviams prireikia net gydymo ligoninėje.

Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovo doc. dr. Tomo Tamošuičio teigimu, Kauno klinikose pacientai, gydomi dėl pokovidinių komplikacijų sudaro iki 30 proc. visų intensyviosios terapijos skyriuje paguldytų ligonių.

Kauno klinikų Reabilitacijos klinika yra atlikusi tyrimą, kurio metu įvertinti pacientų, persirgusių COVID-19 liga, liekamieji reiškiniai. Praėjusių metų gegužės-liepos mėnesiais surinkti beveik 1300 respondentų duomenys. Pirminiai duomenys parodė, kad 9 proc. sergančiųjų išsivystęs pokovidinis sindromas, kai COVID-19 ligos simptomai išlieka daugiau nei keturias savaites. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skaičiuoja, kad kas dešimta ūminė COVID-19 liga pereina į lėtinio susirgimo eigą.

Gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius teigė, kad daugelis persirgusių žmonių prieš ligą neturėjo jokių nusiskundimų dėl gretutinių ligų ir savo sveikatos būklę vertino kaip gerą.

„Tyrimas rodo, jog iki susirgimo COVID-19 liga vos 37 proc. apklaustųjų buvo diagnozuotos gretutinės ligos, iš kurių dažniausiai nustatyta arterinė hipertenzija, nutukimas ir alergija, mažiau skydliaukės, virškinamojo trakto sutrikimų. Iki susirgimo COVID-19 liga net 87,9 proc. sergančiųjų savo sveikatos būklę vertino kaip gerą, labai gerą ar puikią“, – pasakojo profesorius.

Po persirgtos ligos pokovidinio sindromo simptomus jaučiančius asmenis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija savo feisbuko paskyroje šią savaitę kvietė užpildyti anketą ir tokiu būdu prisidėti prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos kartu su Karolinskos Instituto klinikinių mokslų katedra atliekamo tyrimo. Tai padaryti galite paspaudę čia.