Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Paieška archyve atlikta pagal tokius paieškos parametrus:

Rubrika: Žmogus ir medicina

Tipas: Visi įrašai

Laikotarpis: Nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31

Rikiavimas: Naujausi pagal datą

Norėdami lengviau surasti dominantį įrašą, naudokitės archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijomis arba keiskite paieškos parametrus

visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2019-12-28 9
„Auksiniai pacientų išsireiškimai“ – taip pavadintas ligoninės įrašas feisbuke jau susilaukė kelių tūkstančių patiktukų. Kai kurios frazės internautus prajuokino iki ašarų.
(0) 2019-12-28 7
Su amžiumi žmogaus širdies ritmas retėja, jis būna retesnis ir kai ilsimės. Sportininkų širdies ritmas taip pat gali būti retas.
(0) 2019-12-28 2
Jau ne vienerius metus išmaniuosiuose telefonuose naudojamas vadinamasis „naktinis režimas“, kuris sumažina trumpųjų bangų (mėlynojo) spektro šviesos srautą, neigiamai veikiantį miego hormono – melatonino gamybą. Tai pasiekiama sumažinus ryškumą arba visiškai išjungiant mėlynus vaizdo taškus (paliekant raudoną ir žalią spalvas), kurių yra bet kurio įrenginio spalvotame ekrane. Gamintojai tvirtina, kad tai padeda sumažinti kenksmingą ekranų spinduliavimo poveikį akims ir miegui.
(0) 2019-12-27 138
Mikelandželo „Dovydas“ - vienas garsiausių meno kūrinių Europos istorijoje. 1501-1504 metais iškaltas marmūrinis šedevras yra vienas iškiliausių visų laikų meno objektų, stebinantis detalumu, įamžinta emocija ir neprilygstamu autoriaus meistriškumu. „Dovydas“ studijuojamas jau šimtus metų, bet gydytojas Danielis Gelfmanas, tikriausiai, yra pirmasis pastebėjęs vieną unikalią ir tiesiog genialią detalą.
(0) 2019-12-27 8
Prieš 40 metų, 1979-ųjų gruodžio mėnesį, Tarptautinė raupų likvidavimo sertifikavimo komisija paskelbė apie šios ligos išnykimą. Šiandien skiepų dėka raupų pavadinimas mums jau skamba egzotiškai, tačiau prieš kelis šimtus metų jos buvo labai baiminamasi – raupai šienaudavo vaikų gyvybes ir tapo viena iš europiečių kolonistų į Naująjį pasaulį atvežtų negandų. Apie šią bei kitas ligas ir apskritai mediciną Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 15min papasakojo medicinos istorikė Monika Ramonaitė.
(1) 2019-12-27 4
Viena ligoninė turės padengti savo pacientei nuostolius dėl to, kad šiai pasireiškė potrauminio streso sutrikimas, nes operacijos metu ji išliko sąmoninga ir jautė viską, ką jai darė chirurgai.
(0) 2019-12-27 3
Labai dažnai kalbame apie tai, kokius produktus reiktų pasirinkti, kai mus užpuolė ligos. Jau gerai žinome, kad naudinga gerti imbiero ir citrinos arbatą, valgyti naminį sultinį ir įtraukti daugiau žuvies bei daržovių. Tad šį kartą norėčiau aptarti, kokių produktų būtų geriau vengti arba juos pakeisti, kai mus kamuoja sveikatos negalavimai.
(0) 2019-12-26 62
Manoma, kad dirbtinis intelektas ateityje stipriai padidins medicininių diagnozių tikslumą. Tačiau kaip, jei visas žinias jam turės suteikti žmonės? Japonijos RIKEN mokslinių tyrimų centro mokslininkai leido DI algoritmui mokytis pačiam ir jis išmoko nepaprastai tiksliai diagnozuoti prostatos vėžį.
(0) 2019-12-26 32
Dar prieš pusšimtį metų raupai pražudydavo kelis milijonus aukų kasmet. Tačiau dabar apie juos dauguma pasaulio gyventojų žino tik iš straipsnių knygose ar internete, tokių kaip šis. Prieš 40 metų, kad raupai buvo išnaikinti visame pasaulyje. Iki šiol tai yra vienintelė visiškai išnaikinta žmonių liga pasaulio istorijoje. Kas buvo raupai ir kaip žmonija sugebėjo juos nugalėti?
(0) 2019-12-26 -1
Silpnaprotystė gali paveikti kiekvieną skirtingai. Viskas priklauso nuo to, koks demencijos tipas žmogų kamuoja. 
(0) 2019-12-26 -1
Jau šiandien žmonėms tenka susidurti su negalavimais, apie kurių egzistavimą anksčiau niekas nieko nebuvo girdėjęs. Ir ši tendencija kuo toliau, tuo labiau auga.
(0) 2019-12-26 30
Žmogaus smegenys, kaip ir raumenys, negaudamos pakankamai darbo ir nespręsdamos užduočių praranda savo sugebėjimus. Žinių radijo laidoje „Ekspertai pataria“ Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius Albertas Skurvydas patarė, ką reikia daryti, kad mūsų smegenys būtų plastiškos.
(0) 2019-12-25 3
Net 30 % suaugusių žmonių patiria nemigą. Tai kenkia širdžiai, imunitetui ir net protinei sveikatai. Šiuo metu nemiga dažniausiai gydoma vaistais, kurie gali sukelti šalutinį poveikį. Tačiau mokslininkai mano, kad jau išsiaiškino vieną iš nemigos sukėlėjų - tai maistas.
(0) 2019-12-25 24
Tikriausiai esate pastebėję, kad keliaujant automobiliu ar autobusu ilgesnes distancijas, pavargstate – nors juk atrodo, kad nieko neveikiate. Juk tai kone tas pats, kaip sėdėti fotelyje savo namuose? Tačiau ne veltui sakoma, kad ilgos kelionės vargina – ir mokslininkai turi tam paaiškinimą.
(0) 2019-12-25 8
„Štai ir vėl jiems (vaikams) visiems trims TAI. Buvo prieš mėnesį ir vėl kartojasi. Darykite pagaliau ką nors!“ – gydytojo kabinete sako moteris. „O Jūs ką nors jau darėte?“ – jos klausia gydytojas. „Ne, aš gi ne gydytoja“, – atsako moteris.