Pasišaipykime iš homeopatijos. Arba ne. Leiskime jai pačiai iš savęs pasišaipyti (Konkursinis straipsnis)

Sykį vienas britų žurnalistas apsilankė homeopatinėje vaistinėje ir aprašė ką įdomaus ten pastebėjo. Be daugelio kitų keistų dalykų, jis ten matė preparatų, kurių veiklioji medžiaga buvo paplotėlis, La mažorinis akordas bei varlių kurkulai.

Tiesa, išvardytos medžiagos homeopatinių preparatų gamyboje nėra naudojamos itin dažnai, paprastai šie vaistai gaminami iš augalinės žaliavos. Vis dėlto, vien galimybė gaminant vaistus panaudoti saulės šviesą arba varlių kurkulus leidžia šį tą spręsti.

Atskiros pajuokos nusipelno ir tariamas vaisto veikimo mechanizmas.

Vos prieš metus Vokietijoje vyko homeopatų konferencija, kurioje visi 29  dalyviai apsinuodijo panašiu į LSD narkotiku. Aplinkiniai juos aptiko kliedinčius ir besiridenančius po pievą. Tai štai, tokioje konferencijoje, o gal šiaip kur nors ant pievutės pasivartalioti sykį susirinkę, tačiau beveik neabejotinai paveikti kokios tai haliucinogeninės grybienos, homeopatai patyrė nušvitimą ir visuotinai įtikėjo, kad vanduo turi atmintį. Ir šios linijos jie laikosi iki šiol.

Remdamiesi vieno prancūzų mokslininko tyrimu, kuriame jis įrodinėjo, kad vandenį negrįžtamai keičia kažkada jame ištirpintos medžiagos, homeopatai manė pagaliau išaiškinę šimtmečio paslaptį, kodėl, girdite, net ir nelikus veikliosios medžiagos, jų preparatai vistiek veikia. Taip yra, pasak jų, nes pirminė medžiaga naudojama preparato gamyboje palieka vandenyje pėdsaką, o šis tirpalą skiedžiant tik didėja.

Toks tad ir veikimo mechanizmas – vanduo turi atmintį, o kuo labiau skiedžiate, tuo vanduo labiau atsimena. Sulig stiprėjančia atmintimi vaisto stiprumas taip pat didėja. 

Aišku čia tik smulkmena, bet tos mokslinės publikacijos, kuria remiasi homeopatai, rezultatai, kaip paaiškėjo, buvo suklastoti, pati publikacija vėliau atšaukta, o mokslininkas atleistas iš darbo. Nesvarbu, kad taip įvyko. Bet kokie rezultatai, kurie bent kažkiek teigiamai atsiliepia apie homeopatiją, ar gali būti jai naudingi, amžinai išlieka homeopatų lūpose ir širdyse.

Todėl net ir dabar, praėjus beveik trims dešimtmečiams po tos publikacijos, ir po daugybės kitų tyrimų, kurie įrodė, kad jokia vandens atmintis neegzistuoja, homeopatų paklausus kaip veikia jų vaistas, visada bus kalbama apie vandens atmintį.

Teisingumo dėlei ir jūsų smalsumui patenkinti, galiu pasakyti, jog vandens molekulės iš tiesų sudaro tam tikras struktūras. Tik jos stabilios išlieka labai jau trumpai, vos vieną pikosekundę. Tai milijardosios sekundės dalies tūkstantoji dalis. Gana kuklus laiko tarpas. Jeigu tai iš tiesų vandens atminties pagrindas, vanduo savo reikalus gana greitai pamiršta. 

Iš vis, jei ši teorija iš tiesų būtų teisinga, mes gyventumėme keistame pasaulyje ir beregint galėtumėme tuo įsitikinti. Štai kas pavyzdžiui būtų. Įsivaizduokite, kad paimate tuščią, ką tik išgertos degtinės butelį, ant kurio sienelių gal dar yra koks vienas kitas karčiosios lašas. Pripilate į jį vandens, tada gerai supurtote, pabarškinate į stalą, ar kokį kitą daiktą, ir štai rezultatas - homeopatinė degtinė. Išgeriate tą butelį ir palaipsniui apsvaigstate. Pabandykite, o gal tikrai pavyks, nes juk gali būti, jog aš dėl visko klystu. Tik įspėju, jog negalima skiesti per daug, nes pagal homeopatijos principus gausite tokio stiprumo gėrimėlį, kad dar žiūrėkit, išdegins vidurius.

Apskritai homeopatų skiedimas yra kažkoks nevykęs pokštas. Įsivaizduoti jo mastą arba labai sunku arba visai neįmanoma. Tarkim įlašinus lašą medžiagos, iš kurios noriu ruošti homeopatinį vaistą į Indijos vandenyną ir išmaišius jį didžiuliu pagaikščiu, mano homeopatinės užmačios klostytųsi visai nekaip. Pagal homeopatus toks viso vandenyno tirpalas išeitų dar visai pakenčiamos koncentracijos, tad greičiausiai susilaukčiau tik pašaipų, esą kokius čia koncentratus gaminu. Tiesą pasakius norint paruošti jau minėtą vaistą Oscillococcinum, tikintis, kad jame bus bent viena ingrediento molekulė, paprasčiausiai neužtektų mūsų regimosios visatos atomų.

Dar viena įdomi detalė. Įprastai skiriant vaistus, ypatingai svarbu tiksli dozė, tačiau homeopatijoje kartais viskas būna labai paprasta. Prieš mane - vokiečių kompanijos „Heel” homeopatiniai injekciniai preparatai skirti veterinariniam naudojimui. Skaitau informacinį lapelį, o ten nei šis nei tas. Labai skirtingiems gyvūnams: kiaulėms, arkliams ir galvijams nurodyta viena bendra vaisto dozė – penki mililitrai.

Bent jau mano žiniomis, pramoniniu būdu auginamos ir jau skersti tinkamos kiaulės svoris paprastai siekia apie 100 kilogramų. Karvės svoris, nelygu veislė - pusę tonos. Galvijas gali sverti ir toną, o kai kurių veislių ir gerokai daugiau nei toną. Tarp šių gyvūnų teoriškai gali būti didesnis nei dešimties kartų svorio skirtumas, tačiau vaisto dozė visiems vienoda.

Tai demonstruoja požiūrio į pacientą rimtumą, bet labiausiai - homeopatų nenuovoką ir apsileidimą. Juk jeigu jau dozės yra tik fantazijos vaisius, tai negi sunku jas sugalvoti bent kiek logiškas, kad tokie kaip aš, neturėtų kur prisikabinti?

Ką galų gale visa tai reiškia ir ko galima išmokti?

Svarbiausia, gilindamiesi į tai kaip veikia homeopatija, galime patirti tai, koks iš tikrųjų galingas yra placebo efektas. Cukrinė tabletė be jokio aktyvaus ingrediento veikdama psichologinę žmogaus būseną gali duoti pribloškiančių rezultatų.

Pasakius, jog gavo nuskausminamųjų, tačiau iš tikrųjų davus placebo, pacientams buvo be skausmo raunami dantys. Lašines su morfinu, pacientams nematant, pakeitus į paprasčiausią fiziologinį tirpalą, t.y. sūrų vandenį, pacientai nė kiek nesiskundė, teigė, kad vaistai puikiai tebeveikia.

Placebo efektas pasireiškia ne tik sąlygotas tablečių ar injekcijų. Tai kompleksinis reiškinys.

Bėgikai greičiau bėga, o dviratininkai greičiau įveikia distanciją gaudami placebo, tačiau manydami jog tai naujas legalus stimuliuojantis vaistas. Esant tikram, jog geria alkoholinį kokteilį, kuriame alkoholio iš tikrųjų nėra nė lašo, žmogus apsvaigsta tarsi nuo tikro alkoholio.

Yra gausybė detalių susijusių su placebo efektu. Brangesni vaistai, kaip taisyklė, veikia geriau. Kai kurių spalvų ar dydžio tabletės pasižymi geresniu efektu nei kitos. Kelios tabletės veikia geriau nei viena. Injekcijos praktiškai visada duoda geresnius rezultatus nei tabletės. Vienas įdomiausių yra Harvardo mokslininkų atradimas. Paaiškėjo, kad net kai žmogus žino gaunąs placebą, šis vistiek veikia.

Skaitydami apie homeopatijos klinikinius tyrimus, akylesni skaitytojai pastebėjo, jog homeopatijos poveikis iš esmės sutampa su placebo efektu. Būtent taip ir yra. Homeopatinės tabletės literaliai yra placebo tabletės. Skirtumas yra jūsų supratime ir nuovokoje. 

Jeigu užgiedojo gaidys o paskui patekėjo saulė, tai nereiškia, jog ji patekėjo dėl gaidžio giesmės. Lygiai taip pat nereiškia, jog pavartojus homeopatinių vaistų jums padėjo būtent homeopatija.

Priedas:

1. Affairs Council on Scientific Influence of Funding Source on Outcome, Validity, and Reliability of Pharmaceutical Research // CSA Report. - 2004.
2. Bellavite P., Conforti A. Immunology and Homeopathy. 1 Historial Background // Evidence-Based Complementary and Alternative Medicine 2 (4). - 2005. - p. 42.
3. Ben Goldacre: Bad Science - Fourth Estate, 2008. Chapter 4.
4. Brien S., Lachance S., Lewith C. Homeopathy has clinical benefits in rheumatoid arthritis patients that are attributable to the consultation process but not the homeopathic remedy: a randomized controlled clinical trial // Rheymatology 50 (6). - 2011. - p. 1070.
5. Coulfield, Timothy, Debow A systematic review of how homeopathy is represented in conventional and CAM peer reviewed journals // BMC 5 (12). - 2005.
6. Cowan ML., Bruner BD. Ultrafast memory loss and energy redistribution in the hydrogen bond network of liquid H2O // Nature 434 (7030). - 2005. - p. 2005.
7. Davidson J., Crawford C. Homeopathic treatments in pcychiatry: a systematic review of randomised placebo-controlled studies // Clin. Psichiatry 72 (6). - 2011. - pp. 795-805.
8. Diener HC., Schorn CF. The importance of placebo in headache research // Cephalagia 28 (10). - 2008. - p. 1003.
9. Ernst E. A systematic review of systematic reviews of homeopathy // British Journal of Clinical Pharmacology 54 (6). - 2002. - pp. 577-82.
10. Ernst E. Homeopathy for eczema: a systematic review of controlled clinical trials - British Journal of Dermatology 166 (6) - 2012. - pp. 1170-1172.
11. Ernst E. Is homeopathy a clinically valuable approach? // Trends in Pharmacological Sciences 26 (11). - 2005. - p. 8.
12. Ernst E., Long L. Homeopathic remedies for the treatment of osteoarthritis: a systematic review // Br. Homeopath 90 (1). - 2001. - pp. 37-43.
13. Ernst E., Pittler M. Alternative therapy bias // Nature 385. - 1997. - p. 480.
14. Ernst E., Stevinson C. Complementary/alternative therapies for premenstrual syndrome: A systematic review of randomized controlled trials // American Journal of Obstetrics and Gynecology - 2001. - pp. 227-235.
15. Garrow J., Resch K. A randomized controlled study of reviewer bias against an unconventional therapy // Journal of the Royal Society of Medicine 93. - 2000. - p. 164-167.
16. Halevi G. Ancient medicine in modern times // Research Trends 35. - 2013.
17. Jonas Wayne B. and Kaptchuk Ted J. A Critical Overview of Homeopathy // Ann Intern Med.; 138(5) - 2003. - pp. 393-399.
18. Kemeny ME., Rosenwasser LJ. Placebo response in asthma: a robust and objective phenomenon // J Allergy Clin Immunol 119 (6) - 2007 - p. 1375.
19. Kleijinen J., Knipschild P. Clinical trials of homoeopathy // BJM 302 (6772). - 1991. - p. 23.
20. Linde K., Clausius N., Raminez G. Are the clinical effects of homeopathy placebo effects? A meta-analysis of placebo-controlled trials // The Lancet. - 1997. - p. 43.
21. Linde K., Scholz M., Clausius G. Impact of Study Quality on Outcome in Placebo-Controlled Trials of Homeopathy", Journal of Clinical Epidemiology // Juornal of Clinical Epidemiology 52 (7).
22. Mathie R., Clausen J. Veterinary homeopathy: meta-analysis of randomised placebo-controlled trials // Homeopathy. - 2015. - pp. 3-8.
23. Mathie RT., Lloyd SM. Randomised placebo-controlled trials of individualised homeopathic treatment: systematic review and meta-analysis // Syst Rev. 3 (1). - 2014. - p. 142.
24. McCarney RW., Lasserson L. Homeopathy for chronic asthma // Cochrane Database Syst Rev - 2004.
25. Michael Brooks: 13 things that don't make sense - Profile books, 2008. Chapter 13.
26. Milazzo S., Russel N. Efficacy of homeopathic therapy in cancer treatment // European Journal of Cancer 42 (3) - 2006. - p. 9.
27. Mintel Homeopathic and Herbal Remedies - US - March 2013 Brochure // Global Market Research and Market Insight.
28. Nuhn T., Ludtke R., Geraedts M. Placebo effect sizes in homeopathic compared to conventional drugs – a systematic review of randomised controlled trials // Biological models of homeopaty 99 (1). - 2010. - pp. 76-82.
29. Park Robert L. Superstition: Belief in the Age of Science - Princeton University Press, 2008. - pp. 145-146.
30. Passalacqua G., Bousquet P. ARIA update: I—Systematic review of complementary and alternative medicine for rhinitis and asthma // Journal of Allergy and Clinical Immunology 117 (5). - 2006. - pp. 1054-1062.
31. Pilkington K. and Kirkwood G. Homeopathy for anxiety and anxiety disorders: a systematic review of the research // Homeopathy 95 (3). - 2006. - pp. 62-151.
32. Saxton J. The diversity of veterinary homeopathy // Homeopathy 96 (1) . - 2007. - p. 3.
33. Schmidt K., Pittler M. A profile of journals of complementary and alternative medicine // Swiss Mer Wkly 131. - 2001. - pp. 39-40.
34. Shang A., Muntener K. Are the clinical effects of homeopathy placebo effects? Comparative study of placebo-controlled trial of homoepathy and allopathy // The Lancet 366 (9487). - 2005 - pp. 726-732.
35. Shelton W. Homeopathy: How it Really Works - New York - Prometheus Books, 2004.
36. Simonart T., Kabago C. Homoeopathic remedies in dermatology: a systematic review of controlled clinical trials // Br J Dermatol 165 (4). - 2011. - pp. 897-905.
37. Smith K. Homeopathy is Unscientific and Unethical // Bioethics 26 (9). - 2012. - pp. 508-512.
38. TGI Global Barometer, issue 33 - 2008.