Kinijos pamokos: kaip nesusidaužyti širdies

Medikai pabrėžia, kad išeminė širdies liga, hipertenzija, aterosklerozė – civilizacijos ligos, sukeltos dabartinio gyvenimo būdo ydų. Nuolatinis fizinis krūvis – vienas veiksmingiausių būdų užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms. N. Valevičienė atkreipė dėmesį, kad Kinijoje sportuojama visur – tam nereikia sporto salių ar specialių treniruoklių. Lietuvei buvo įdomu stebėti kongreso dalyvius kinus, kurie specialius pratimus nugaros raumenims ar kaklui atlikdavo tiesiog sėdėdami konferencijos salėje. Galėjai matyti, kaip kai kurie iš jų stengiasi tinkamai kvėpuoti.

„Kinai net lėktuve mankštinasi. Prieš leidžiantis Šanchajaus oro uoste lėktuvo salone esančiame monitoriuje buvo rodomi paprasti rankų ir kvėpavimo pratimai. Pamačiau, kad šitaip natūraliai pasportavę keleiviai iš lėktuvo išlipo žvalesni“, – dalijosi įspūdžiais radiologė.

Anot jos, tokių kinų įpročių verta pasimokyti ir mums. Juk net naminiai gyvūnai – katės ar šunys – prabudę pirmiausia pasirąžo, tarytum padaro nugaros tempimo pratimų. O mes pakniopstomis lekiame į darbus ir nė nepagalvojame, kad praverstų šiek tiek pasimankštinti.

Žalioji arbata – visą dieną

Per viešnagę Kinijoje N. Valevičienei neteko matyti alkoholį vartojančių vietos gyventojų. Užtat žaliąją arbatą jie geria kiaurą dieną. Tam, kad būtų patogiau, su savimi kinai nešiojasi šio gėrimo pripildytus permatomus termosus. Kinai vertina natūraliai augintą ir apdorotą tų pačių metų derliaus nesmulkintą arbatą, kurios lapelius net dedasi ant žaizdų. N. Valevičienė namo parsivežė organinės arbatos iš Drakono slėnio. Anot medikės, šis nuostabus gėrimas jau baigia išstumti iš jos raciono kavą.

LŽ pašnekovė pasakojo ir apie dar vieną Kinijoje į akis kritusį dalyką – indelius su vandeniu ant pusryčių ar pietų stalo. Iš pradžių gydytoja pamanė, kad tai skirta rankoms plauti. Bet paaiškėjo, kad prieš pradedant valgyti kinai pasiūlo atsigerti šilto virinto vandens su citrina. Taip siekiama pagerinti virškinimą.

Pamiega darbe

„Kinijoje sakoma, kad žmogui svarbiausia yra harmonija. Ji duota Dievo, bet tam, kad ją palaikytum, reikia turėti draugų, bendrauti vienam su kitu, nusiimti dirbtinę kaukę nuo veido“, – senąją išmintį citavo gydytoja. Anot N. Valevičienės, žmonės, kurie nealina savęs žalingais įpročiais, moka atsipalaiduoti, taisyklingai kvėpuoti, mankštinti raumenis, normaliai reaguoti į stresą ir jį suvaldyti, gali išvengti tam tikrų ligų.

Lietuvę nustebino kinų gebėjimas atsipalaiduoti. Prieš keletą metų medikei teko pabuvoti Taivane, kur daugumą gyventojų sudaro kinai. Didžiausioje sostinės Taipėjaus universitetinėje ligoninėje radiologė lankėsi pagal specialistų mainų programą.

„Ten dirbama išties labai daug – darbo diena prasideda 8 val. ryto, baigiasi 8-9 val. vakaro. Jų medikai dirba labai produktyviai, skelbia daugybę mokslo darbų, juos atlieka kokybiškai. Gyvena visai šalia ligoninės, o kadangi nuolat būna darbe, jame ir pailsi“, – pasakojo N. Valevičienė.

Ji prisiminė epizodą, kai šalia sėdėjęs kolega taivanietis, kartu vertinęs kompiuteryje matomus paciento vaizdus, staiga lyg niekur nieko užmigo kėdėje. Užėję konsultuotis neurologai tik pritilo ir pasišalino. „Iš pradžių maniau, kad tai – išskirtinis atvejis, bet, pasirodo, ne. Ten natūralu, kad žmonės pamiega darbo vietoje. Po operacijų ir chirurgai skubiai prigula poilsio kambarėlyje, pamiega ir vėl eina dirbti“, – sakė N. Valevičienė.

Tam, kad būtų galima atsipūsti, specialiai sukuriama tinkama atmosfera. Taipėjaus ligoninės radiologijos skyriuje nuolat skambėjusios ramios ir vis tos pačios dainos dar ilgokai sukosi lietuvės galvoje.

Širdis stoja dėl streso

Tai, kad įtampa, stresas, nemokėjimas į jį reaguoti gali sukelti rimtų širdies veiklos sutrikimų, įrodo ir vadinamasis tako-tsubo arba sudužusios širdies sindromas. Jis taip pat vadinamas šio amžiaus liga. Apie šią sveikatos problemą nemažai kalbėta ir per Šanchajaus konferenciją.

Lietuvoje dar mažai girdėtas sveikatos sutrikimas pirmąkart buvo aprašytas 1990 metais japonų mokslininkų. Širdis tampa tarsi balionas, savo forma ji primena tako-tsubo (japonų kalba – „spąstai aštuonkojams") indą. N. Valevičienė paaiškino, kad minėtasis sindromas yra tam tikra kardiomiopatijos forma, sukelta staigaus psichologinio ar fizinio streso. Pacientai prisimena nelauktai užklupusią žinią apie artimo žmogaus ligą, mirtį, didelę finansinę netektį. Šį sindromą gali išprovokuoti ir didelis fizinis skausmas, pavyzdžiui, trauma.

Tako-tsubo sindromas labiau būdingas daug dirbantiems, nuolat įsitempusiems žmonėms. „Panaikinus stresą sukėlusį veiksnį, gydant atsiradusius simptomus, laikantis tinkamo darbo ir poilsio režimo, širdies veikla visiškai normalizuojasi.

„Tako-tsubo sindromo požymiai yra tokie pat, kaip ir miokardo infarkto: trūksta oro, jaučiamas stiprus skausmas krūtinės srityje. Atlikus magnetinio rezonanso tyrimą pastebimas kairiojo skilvelio išsiplėtimas, nustatomas sumažėjęs kraujo išstūmimas iš šio skilvelio. Tačiau kalkėjimo požymių vainikinėse kraujagyslėse ir randinių pakitimų miokarde, būdingų širdies išemijai, nerandama. Todėl ir teigiama, kad šį sveikatos sutrikimą lėmė stresas“, – pasakojo N. Valevičienė.

Per penkerius pastaruosius metus radiologei teko stebėti vienuolika tako-tsubo sindromo atvejų. Daugiausia tai buvo darbingo amžiaus moterys, labai atsakingos, pasiryžusios dirbti už save ir už kitus. Laimė, visos pasveiko, po 2-3 savaičių jų širdies funkcija normalizavosi, neįvyko jokių negrįžtamų procesų. Pacientėms buvo paaiškinta, kad reikia nusistatyti prioritetus ir rinktis: sveikata ar nuolatinis stresas.

Plakančios širdies vaizdai

Kol nebuvo tokių šiuolaikinių tyrimo metodų kaip, pavyzdžiui, magnetinis širdies rezonansas, medikams buvo sunkiau nustatyti, kas iš tiesų nutiko širdžiai.

Tarptautinėje Šanchajaus konferencijoje N. Valevičienė skaitė pranešimą apie Lietuvos laimėjimus magnetinio rezonanso tyrimą taikant širdies ligoms diagnozuoti. Šis būdas pasaulio klinikinėje praktikoje pradėtas taikyti maždaug prieš dešimt metų. Lietuvoje, Santariškių klinikose, jis atsirado 2002-aisiais. N. Valevičienė, kuri šį metodą įvaldė pirmoji, dabar jau turi keletą mokinių. Magnetinio širdies rezonanso tyrimŲ per metus klinikose padaroma apie tūkstantį.

„Tyrimas yra labai tikslus, jis itin svarbus vertinant turinčių įgimtų širdies ydų pacientų būklę. Vaikus tiriame prieš ir po operacijos, stebime, kaip keičiasi širdies ertmių ir stambiųjų kraujagyslių dydis, funkciniai rodikliai. Širdies magnetinis rezonansas pasaulyje populiarėja ir dėl tos priežasties, kad jo metu pacientas neapšvitinamas jonizuojančiais spinduliais. Tad šis tyrimas yra gana saugus, o tai ypač svarbu vaikams“, – sakė N. Valevičienė.

Naują patirtį taikys Lietuvoje

Per Šanchajaus konferenciją Lietuvos radiologę sudomino prof. Sohrabo Fratzo iš Miuncheno širdies centro patirtis. Magnetinio rezonanso būdu diagnozuodamas įgimtas širdies ydas, atlikdamas stambiųjų kraujagyslių angiografiją, jis nenaudoja į veną leidžiamos kontrastinės medžiagos. Problemą išsprendžia naujosios technologijos, o vaizdas išlieka toks pat ryškus. Šis vokiečių medikas be kontrastinės medžiagos jau tiria apie 80 proc. savo pacientų. Tada nereikia badyti venų, išvengiama papildomo streso. Be to, esant kai kurioms ligoms, pavyzdžiui, inkstų nepakankamumui, kontrastinės medžiagos net negalima naudoti. N. Valevičienė sakė tikinti, kad iš vokiečių mediko perimtą patirtį pavyks pritaikyti ir čia, Lietuvoje.

* Širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia Lietuvos gyventojų mirties priežastis. Kasmet nustatoma vidutiniškai 16 tūkst. insulto ir 7 tūkst. miokardo infarkto atvejų.

* Pasaulio sveikatos organizacijos 2009 metų duomenimis, mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų 100 tūkst. gyventojų Kinijoje yra 279, Lietuvoje – 393, Kazachstane – 792, Estijoje – 400, Latvijoje – 471, Prancūzijoje – 154, Italijoje – 154, Rusijoje – 645, Tailande – 164, Švedijoje – 171 ir t. t.