Gebėjimas atpažinti veidus – paveldimas

Apie pastarąją keistą ligą galite paskaityti šiame straipsnyje.

Dabar mokslininkai tvirtina, jog gebėjimas atpažinti veidus yra paveldimas ir nesusijęs su protiniais gebėjimais ar intelekto koeficientu, rašo LiveScience.com.

Intelekto koeficientą smarkiai lemia paveldimumas. Ilgai manyta, jog jei esi protingas vienoje srityje, protiniais gabumais pasižymėsi ir kitose. Tačiau kai kurie įgūdžiai šiuo požiūriu išsiskiria. Pavyzdžiui, žmogus gali turėti neeilinių gabumų skaičiams, tačiau susidurti su kalbiniais sunkumais. Tokie atvejai patvirtina hipotezę, teigiančią, jog protas yra kaip šveicariškas karininko peilis – bendros paskirties įrankis, turintis daug specialios paskirties įrankių, aiškina mokslininkai.

„Mūsų tyrimas pateikia genetinį šios hipotezės įrodymą, sakantį, jog kai kuriuos pažintinius gebėjimus, pavyzdžiui, veido atpažinimą, formuoja specifiniai, o ne bendri genai“, - teigė tyrimo autorius Jia Liu iš Pekino universiteto.

„Mūsų atradimai gali padėti paaiškinti, kodėl tam tikrus paveldimus sutrikimus turinčių žmonių pažintiniai gebėjimai taip skiriasi“, - teigė tyrimo bendraautorė Nancy Kanwisher.

Pavyzdžiui, disleksija sergančio žmogaus intelekto koeficientas yra normalus, tačiau jam sunku skaityti. Turintieji Williamso sindromą pasižymi žemu intelekto koeficientu, tačiau turi puikius kalbos įgūdžius.

Norėdama patikrinti savo idėjas J. Liu ir jo kolegos atrinko 102 identiškų ir 71 dizigotinių dvynių poras. Identiškų dvynių genai sutampa 100 proc., dizigotinių – 50 proc., tad paveldimos savybės aiškiau pasireiškia pirmiesiems.

Tyrimo dalyviams parodyta 20 baltai juodų veidų nuotraukų, kurios keitėsi kas sekundę. Tuomet tiriamiesiems parodyta 10 jau matytų veidų, sumaišytų su 20 naujų. Jie turėjo pasakyti, kurie vedai jiems pažįstami.

Šiame teste panašesnius rezultatus demonstravo identiški dvyniai.

Atskirame tyrime, kuriame dalyvavo 321 studentas, mokslininkai nustatė, jog gebėjimas atpažinti veidus nesusijęs su intelekto koeficientu. Tai rodo, kad šį gebėjimą ir protinius gabumus lemia skirtingi genai.

Dabar mokslininkai aiškinasi, ar kiti pažintiniai gebėjimai, tokie kaip kalba, skaičių supratimas ar navigacija, taip pat paveldimi ir nesusiję su protiniais gabumais ar kitais pažintiniais gebėjimais.