Gydytojai pataria saugotis pavasarinės saulės ir dulkių

Tiesa, jei organizmas stiprus, jis prisitaiko prie bet kokių oro pokyčių. Tačiau suaktyvėjusios virusinės infekcijos, širdies ir kraujagyslių ligų paūmėjimai byloja apie tai, kad nemokame šiluma džiaugtis teisingai.

Šiluma organizmui – stresas

„Mes, greitosios pagalbos medikai, dar labai nepastebėjome, kad oro permainos padidino iškvietimų skaičių, tačiau akivaizdu, kad kiekvienas oro pasikeitimas turi atitinkamą poveikį sveikatai. Jei organizmas stiprus, jis lengvai adaptuojasi, tačiau jei yra problemų, jos išlenda“, - įspėjo Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja medicinai Vanda Pumputienė.

Anot jos, daugiausia pavojų šiuo metu kelia saulė. Pirmiausiai nuo jos reikėtų saugoti akis, tačiau nepamiršti ir galvos. Tiesa, kadangi nuolat pučia ir vėjelis, gauti saulės smūgį gal ir nėra lengva, tačiau tokia tikimybė yra.

„Ypač nereikėtų labai ilgai būti saulėje sergantiems lėtinėmis ligomis. Nors mes ir pasiilgę šilumos, organizmui tokia staigi oro permaina yra stresas. Nepamirškime, kad šiltų dienų dar bus, pratinkime savo organizmą prie šilumos ir saulės po truputį. Taip pat nereikėtų pulti degintis. Kol žemė dar šalta, karštis yra apgaulingas“, - patarė medikė.

Šiuo metu vis dar stebimi stiprūs temperatūros svyravimai saulės atokaitoje ir pavėsyje. Jie ypač pavojingi sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Dėl jų nereikėtų ir labai apgalvoti savo aprangą. V. Pumputienė patarė neperkaisti, tačiau ir nevaikščioti trumpomis rankovėmis, nors savaitgalį tokių atvejų matė ne vieną. Šiluma dar nėra stabili, todėl reikėtų bent ploną palaidinę užsimesti.

„Šiuo metu labai daug virusinių susirgimų. Žmonės pabūna lauke ir dėl oro svyravimų pradeda karščiuoti. Nors daržovės ir vaisiai prieinami visus metus, organizmas visgi nusilpęs“, - sakė pašnekovė.

Pavasarinės dulkės kenkia nepastebimai

Dar viena pavasario bėda, kurią primena V. Pumputienė, – pavasarinės dulkės. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, pastarosiomis dienomis beveik visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose oro užterštumas kietosiomis dalelėmis viršija leistinas normas. Jis įvardijamas kaip aukštas, o tai reiškia, kad aktyvia veikla atvirame ore gali užsiimti tik visiškai sveiki žmonės. Ypač pavojinga tokiomis sąlygomis sportuoti. Mat pagilėjus kvėpavimui teršalai įsisavinami aktyviau.

„Tikrai nereikėtų būti dulkėtose gatvėse. Jei įmanoma, nusigaukite iki parko ar miško. Jei gyvenate prie kelio, kuriuo vyksta intensyvus eismas, venkite laikyti atvirus langus. Kelių dulkės labai pavojingos sveikatai – dėl jų paūmėja kvėpavimo takų ligos, alergija, ilgainiui gali išsivystyti netgi vėžys“, - įspėjo medikė.

Oro užterštumas taip pat didina širdies smūgio ir insulto riziką bei skatina aterosklerozės vystymąsi. Kietosios dalelės dėl savo smulkumo nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, o prasiskverbia į žmogaus organizmą ir po truputį jį ardo.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, sumažinus oro taršą 50 proc., gyventojų amžius pailgėtų 3–5 metais, sergamumas vėžiu ir kvėpavimo sistemos ligomis sumažėtų 20–30 proc., o kraujotakos sistemos ligomis – apie 10 proc.