Ribotos kalorijos lemia ilgesnį ir sveikesnį beždžionių gyvenimą

Liepos 10 dieną žurnale "Science" publikuotame straipsnyje Wisconsin-Madison universiteto Wisconsin'o nacionalinio primatų tyrimų centro ir William S. Middleton ligoninės mokslininkai paskelbė, jog maistinga, tačiau sumažinto kalorijų kiekio dieta beždžionėms sulėtina senėjimo procesus ir atitolina pirmuosius su senyvu amžiumi susijusius sveikatos sutrikimus, tokius kaip vėžys, diabetas, širdies kraujagyslių liga ir smegenų atrofija. "Mes sugebėjome pademonstruoti, kad kalorijų ribojimas gali sulėtinti primatų senėjimo procesą", sako šiai studijai vadovavęs Wisconsin-Madison universiteto Medicinos ir visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Richard'as Weindruch'as. "Mes pastebėjome, jog kalorijų ribojimas su amžiumi susijusių ligų riziką sumažino apytiksliai tris kartus ir padidino gyvenimo trukmę", aiškina tyrinėtojas.

20 metų trukusio tyrimo metu tebegyvena pusė gyvūnų, kuriems buvo leista valgyti neribotais kiekiais. Tuo tarpu iš tų beždžionių, kurių dieta susidėjo iš tokių pat produktų, tačiau 30 procentų mažiau kalorijų, 80 procentų tebėra gyvos.

Tyrimas pradėtas 1989 - startuota su 30 beždžionių grupe, su kuria buvo tiriamas sumažintos dietos poveikis primatams. 1994 metais tyrimas išsiplėtė ir prie pirminės grupės prisijungė 46 makakos rezusai. Visi gyvūnai buvo suaugę ir jų amžius svyravo nuo 7 iki 14 metų. Šiandien tyrime tebedalyvauja 33 gyvūnai. Iš jų 13-ai leidžiama "nesivaržyti" prie stalo, o 22 "laikosi" sumažintų kalorijų dietos. Makakos rezusai nelaisvėje gyvena vidutiniškai 27 metus, o seniausias šiuo metu studijoje dalyvaujantis gyvūnas yra 29 metų amžiaus.

Naujausioje tyrimo ataskaitoje detalizuota sąsaja tarp dietos ir senėjimo. Weindruch'o ir jo kolegos Ricki Colman teigimu, "susitelkta ties esminiais senėjimo indikatoriais: su amžiumi susijusių ligų atsiradimu ir pačia mirtimi". Weindruch'as pažymi, jog vertinant bendrą sveikatą ribota dieta prailgina gyvenimo trukmę ir pagerina gyvenimo senyvame amžiuje kokybę. "Jei analizuosime mirtis, įvykusias dėl senatvinių ligų, tai ribota dieta daro esminę įtaką išgyvenamumui", sako mokslininkas. Ribotai maitinamiems gyvūnams daugiau nei dvigubai rečiau susiformuodavo vėžiniai augliai ir panašiai tiek pat kartų rečiau išsivystydavo širdies kraujagyslių liga, lyginant su tais gyvūnais, kurie maitindavosi tiek, kiek patys norėjo. Pažymėtina tai, kad laisvai besimaitinančių beždžionių tarpe diabetas, arba sutrikusi gliukozės apykaita, buvo tipinis sveikatos sutrikimas, tuo tarpu ribojamos dietos gyvūnų tarpe tokio sutrikimo kol kas nesutikta. "Kol kas mes stebime visišką diabeto prevenciją", sako Weindruch'as.

Be to, nustatyta, jog saikingiau valgančių beždžionių smegenys išlieka sveikesnės, teigia tyrime dalyvavęs neurologas Sterling'as Johnson'as. "Panašu, jog tai leidžia išsaugoti tam tikrų smegenų regionų tūrį. Poveikis nėra globalus, tačiau rezultatai gali padėti nustatyti, ar toks dietinis maitinimas turi kokį nors poveikį neuronų žūčiai senstant", atskleidžia tyrinėtojas. Suvartojant mažiau kalorijų geriau išsilaiko smegenų sritys, atsakingos už motorinę veiklą ir vykdomąsias funkcijas, tokias kaip darbinė atmintis ir problemų sprendimas. "Tiek fizinis, tiek protinis greitis senstant mažėja", aiškina Johnson'as. "Mes nustatėme, jog būtent už tai atsakingos smegenų sritys išsilaikė geriau. Kol kas mes negalime teigti, jog šį funkcinį pokytį lėmė būtent dietos skirtumai, nes tyrimas dar nesibaigė. Tačiau preliminarūs rezultatai rodo, jog yra regioninių smegenų masės pokyčių, kurie tikėtina yra susiję su dieta". Tačiau tokie tyrimai bet kuriuo atveju yra nauji, teigia Weindruch'as. "Smegenų atrofija, arba smegenų masės praradimas, kuris tipiškai stebimas senyvo amžiaus metu, yra stipriai sumažėjusi keliuose smegenų regionuose. Anksčiau to dar niekas nėra nustatęs".

Pirmieji sumažinto kalorijų kiekio įtakos graužikams tyrimai atlikti dar ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Nuo pat tų metų mokslininkus intrigavo mintis, kad mažesnis su maistu gaunamų kalorijų kiekis gali efektyviai prailginti gyvenimą. Tokie tyrimai buvo atliekami su įvairiais gyvūnais, pradedant vorais, baigiant žmonėmis. Tačiau Wisconsin-Madison universiteto atliekamas makakų rezusų tyrimas pateikia kol kas tiksliausius ir detaliausius rezultatus, kurie potencialiai gali būti pritaikyti žmogaus sveikatai gerinti. Analizuojamas gyvūnas yra artimas žmogui, o visos studijos eigoje mokslininkai kruopščiai dokumentavo visas naudotas dietas ir gyvūnų sveikatos istorijas. Žmonės gyvena ženkliai ilgiau nei beždžionės rezusai, todėl jokie panašūs tokio masto tyrimai su žmonėmis neatliekami. Dėl šios priežasties tikslus dietos poveikis žmogaus gyvenimo trukmei ir sveikatai vis dar nebus žinomas, tačiau tikimasi, jog gali pakakti ir analogijos tarp mūsų ir šių gyvūnų organizmų.

Anksčiau publikavome naujieną apie tyrimus, kurių rezultatai rodė, jog apkūnoki žmonės gyvena ilgiau. Toks rezultatų skirtumas gali sietis su tuo, jog pirmuoju atveju buvo nagrinėtas kūno masės indeksas (angl. BMI), o ne suvartojamų kalorijų kiekis.