Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Laisva valia: reali žmogaus galimybė ar tik sąmonės iliuzija?

2009-10-08 (24) Rekomenduoja   (3) Perskaitymai (165)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Laisvos valios klausimas jau seniai neduoda ramybės ne tik paprastiems piliečiams, bet ir mokslininkams. Tiesa, dar nediskutuojama apie tai, kiek mes turime laisvos valios galimybių pasirinkti gyvenimo keliui – klausimas kur paprastesnis: ar apskritai egzistuoja sąmoninga laisva valia darant daugybę kasdieninių pasirinkimų.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Nors didžioji dalis skaitytojų turbūt iš karto pareikš, jog kitaip ir būti negali – kiekvieną smulkų pasirinkimą atliekamas daugiau ar mažiau sąmoningai. Na, galbūt nežiūrint hipnozės atvejų. Tačiau mokslininkams tai nėra labai aiškus ir paprastas klausimas. Visi moksliniai įrodymai yra tvirti ir nepaneigiami, kuomet jie remiasi atkartojamo eksperimento rezultatais. Tad ir laisvos valios klausimas būtų atsakytas vienareikšmiškai tik po konkrečių eksperimento rezultatų.

Pirmasis tokį eksperimentą su savo kolegomis atliko JAV fiziologas Benjaminas Libetas (Benjamin Libet) dar 1983 m. Eksperimento metu dalyvavusiems savanoriams buvo prašoma laisvai pasirinkus pajudinti pirštą arba riešą. Prie galvos pritvirtinti elektroencefalografo elektrodai registravo jų smegenų veiklos aktyvumą. Nusprendęs kokį veiksmą atliks, eksperimento dalyvis apie tai pranešdavo. Eksperimento metu tyrėjams pavyko užfiksuoti specifinį signalą, kuris atsirasdavo prieš kelias dešimtąsias sekundės dalis iki savanoriams nusprendus atlikti vieną ar kitą judesį – šis signalas pavadintas „pasiruošimo potencialu“ (Readiness Potential, RP). Tokį rezultatą mokslininkai interpretavo kaip laisvos valios nebuvimo patvirtinimą – esą sprendimas nesąmoningai buvo priimamas dar iki to laiko, kai žmogus sąmoningai nuspręsdavo atlikti judesį.

Kaip ir kiekvieną diskutuotiną eksperimentą mokslininkai bando atkartoti. Libeto laisvos valios tyrimo schema tapo praktiškai etalonine ir kai kuriems mokslininkams pavyko net gerokai iš anksto (prieš 1-7 sekundes) nuspėti tyrimo dalyvio pasirinkimą dar iki tol, kol jį suvoks pats žmogus. Apie šiuos tyrimus ir jų pasiekimus mes jau rašėme publikacijoje „Laisvos valios iliuzija".

Tačiau su tokiais radikaliais sprendimais sutinka toli gražu ne visi mokslininkai ir tarp jų Otago universiteto (N. Zelandija) mokslininkai Jeffas Milleris ir Judy Trevena. Skeptiškai vertinę B. Libeto bei po jo sekusių mokslininkų eksperimentų išvadas, nusprendė pakartoti jį kiek modifikavę. Eksperimento dalyvių kaip ir ankstesniais atvejais buvo prašoma spausti arba nespausti mygtuką, tačiau dabar priimti sprendimą reikėjo jau ne laisvai nusprendus kada tik nori dalyvis, o tik po specialaus garsinio signalo.

Tyrėjai manė, kad jei pasąmonės veikla, kurią atspindi fiksuojami smegenų veiklos ypatumai, iš tikrųjų lemia sprendimų priėmimą, tai nesąmoningas pasąmonės sprendimas bus priimtas dar iki garsinio signalo. Vadinasi, tuoj po garsinio signalo elektroencefalogramoje fiksuojamas RP bus priešingas prie skirtingų veiksmų – spaudžiant mygtuką vienoks, o nespaudžiant – kitoks. Tačiau paaiškėjo, kad signalas abiem atvejais išliko toks pats ir visiškai nepriklausė nuo to ar žmogus nusprendė paspausti mygtuką ar sėdėdavo ramiai.

Todėl mokslininkai nusprendė, jog pats RP signalas elektroencefalogramoje dar nieko nereiškia – tai tiesiog indikuoja, jog smegenys yra pakankamai įsitempusios ir ruošiasi priimti kažkokį sprendimą. Kitaip tariant, atsiradęs RP signalas nerodo, jog pasąmonė jau priėmė sprendimą – tai tiesiog bendros įtampos būklės išprovokuota smegenų reakcija.

Norėdami tai patvirtinti, tyrėjai atliko dar vieną eksperimentą – šįkart savanorių buvo prašoma nuspręsti, kokia ranka jie spaus mygtuką. Jeigu pasąmonė iš anksto daro sprendimą, tuomet mokslininkų manymu, specifinis smegenų veiklos signalas būtų registruojamas toje smegenų dalyje, kuri valdo atitinkamą ranką: kairysis smegenų pusrutulis valdo dešinę, o dešinysis – kairę ranką. Vis dėlto paaiškėjo, kad ir ši prielaida buvo neteisinga.

N. Zelandijos mokslininkų teigimu, šie bandymai liudija, kad žmogus iš tikrųjų gali priiminėti sąmoningus sprendimus, tai yra, laisvoji valia egzistuoja. Tačiau kai kurie specialistai kritikuoja J. Millerio ir J. Treven eksperimento metodą: pasak jų, garso signalo naudojimas taip pakeičia situaciją, kad šio eksperimento negalima lyginti su B. Libeto tyrimais. Iš kitos pusės, tai gali reikšti tik tą faktą, jog RP signalas nėra susijęs su pasirinkimu – galbūt yra kitas smegenų veiklos požymis, kurio mokslininkai dar nepastebėjo. Bet kokiu atveju, klausimas apie laisvą valią vis dar lieka atviras.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(3)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(3)
Visi šio ciklo įrašai:
2013-04-15 ->
2012-08-17 ->
2009-10-08 ->
Laisva valia: reali žmogaus galimybė ar tik sąmonės iliuzija?
2008-04-21 ->
Komentarai (24)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
274(1)
96(0)
58(0)
55(0)
52(0)
40(0)
36(0)
31(0)
21(0)
18(1)
Savaitės
400(2)
301(0)
291(1)
257(5)
210(0)
Mėnesio
786(15)
317(0)
291(1)
275(0)
258(0)