Apendicitas – naudingų žmogaus bakterijų slėptuvė

Diuko universiteto medicinos centro (Duke University Medical Center) chirurgai, remdamiesi ilgamete darbo patirtimi, išsakė naują teoriją apie apendicito paskirtį – jų nuomone šis organas yra ideali vieta daugintis žarnyno mikroflorai. Jau senai žinoma, jog žmoguje yra daugiau bakterijų nei ląstelių ir daugeliu atveju tai naudingos bakterijos. Jos padeda skaidyti maistą – kitaip sakant aktyviai dalyvauja virškinimo trakto veikloje ir atlieka daugelį kitų naudingų funkcijų žmogaus organizme.

Po dizenterijos ar kitų ligų, žarnyne stipriai sumažėjęs bakterijų kiekis priveda prie stiprių negalavimų. Štai tokiais atvejais, chirurgų nuomone ir pasitarnauja apendicitas. Jame, kaip saugioje slėptuvėje, net ir ligų metų išgyvena naudingosios bakterijos, kurios vėliau iš naujo paplinta po žarnyną.

Tyrimus atliko du centro mokslininkai – eksperimentinės chirurgijos docentas William Parker ir bendrosios chirurgijos profesorius Randal Bollinger. Rezultatus autoriai pateikė teorinės biologijos žurnale (Journal of Theoretical Biology). Pristatydamas tyrimų rezultatus, Parkeris pabrėžė, jog „mes neturime nepaneigiamų apendicito naudos įrodymų, tačiau mes turime daugybę tiesioginių stebėjimų rezultatų, kurie leidžia tvirtinti, jog apendicitas yra būtent ta organizmo vieta, kur saugiai ir nepavojingai gali gyventi žmogui naudingos bakterijos“.

Apendicitas arba dar vadinama kirmėlinė atauga yra nedidelė (vidutiniškai 10 cm) ataugėlė, atsišakojanti nuo riestinės žarnos (t.y. nuo pradinės storosios žarnos dalies) ir lokalizuota dešinėje apatinėje pilvo dalyje. Be bakterijų, apendicite yra išsidėsčiusi imuninės sistemos plėvelė. Kaipgi sugyvena imuninė sistema ir didelis kiekis bakterijų, kad ir naudingų žmogaus veiklai?

Daktaras Parker mano, jog imuninė sistema ne tik nekelia šioms bakterijoms grėsmės, bet ir saugo jas. 10 metų aiškindamasis šių bakterijų ir imuninės sistemos bendradarbiavimą, nustatė, jog kirmėlinės ataugos viduje yra taip vadinama bioplėvelė – tankus sluoksnis bakterijų ir imuninių ląstelių, išsidėsčiusiu vidiniame apendicito paviršiuje. Tyrimai taip pat parodė, jog imuninė sistema saugo ir maitina šią bioplėvelę. Kuomet organizmas funkcionuoja normaliai, žalingoms bakterijoms tiesiog nėra vietos kur veistis apendicite. Tačiau sutrikus veiklai, gali atsirasti apendicito uždegimas.

Visgi kodėl išsivysto kirmėlinės ataugos uždegimas nėra visai aišku. Tradicinėje medicinoje manoma, kad uždegimą gali išprovokuoti kirmėlinės ataugos spindžio užsikimšimas (dėl svetimkūnių, parazitų, jauniems žmonėms – dažnai dėl limfinio audinio išvešėjimo, ir kt.). Užsikimšus ataugos spindžiui, sutrinka nepavojingų bakterijų gyvybinis ciklas ir gali imti veistis pavojingos bakterijos, kurios pradeda intensyviau daugintis, sukeldamos uždegimą. Taip pat uždegimas gali atsirasti ir dėl kokių nors priežasčių sutrikus kirmėlinės ataugos kraujotakai.

Bet kokių atveju, įvykus uždegimui, tenka apendicitą šalinti chirurginiu būdu. Tai yra neišvengiama, nes delsimas gresia paciento mirtimi. Tačiau kol uždegimo nėra, turbūt reiktų labiau saugoti ir gerbti šią bakterijų buveinę.

Plačiau:

• Scientists: Appendix Protects Good Germs
• Scientists: Surgeons not out of a Job Anytime Soon—Or Why that Appendicitis Still Hurts.