Įminta karšto bučinio paslaptis

Lafajeto koledžo Pensilvanijoje (JAV) profesorė Wendy Hill nusprendė išsiaiškinti, kodėl iš pažiūros toks paprastas fizinis veiksmas, kaip dviejų žmonių lūpų susilietimas, gali sukelti tokią stiprią emocinę reakciją, kai juos tiesiog užplūsta džiaugsmas, susijaudinimas ar atsipalaidavimas, rašo britų dienraštis „Times“.

„Mūsų tyrimas atskleidė, kad bučiavimasis yra kur kas sudėtingesnis procesas, nei iki šiol manyta. Jis sukelia tokius hormonų pokyčius ir kitus biocheminius procesus, apie kuriuos nė neįtarėme“, – sakė mokslininkė.

Profesorės W. Hill vadovaujama tyrėjų grupė nagrinėjo, kaip 15 tyrimuose dalyvavusių porų organizme bučiuojantis keičiasi dviejų hormonų – kortizolio ir oksitocino – kiekis. Hormonų lygis buvo fiksuojamas prieš tai, kai porelės susiimdavo už rankų, tuo metu, kai laikydavosi už jų, prieš bučinį ir po jo.

Kadangi oksitocinas smegenyse yra susijęs su socialiniais ryšiais, tyrėjai darė prielaidą, kad jo lygis eksperimentų metu padidės, o streso hormono kortizolio koncentracija kraujyje sumažės. Tačiau rezultatai atskleidė, kad oksitocino kiekis bučiuojantis padidėjo tik vyrų kraujyje, o moterų – netgi sumažėjo. Tuo tarpu kortizolio lygis sumažėjo ir vyrų, ir moterų organizme.

Tai, kad bučiuojantis oksitocino moterų kraujyje sumažėja, mokslininkams buvo netikėta. Profesorė W. Hill ir jos kolegos mano, kad tokiems rezultatams įtakos turėjo tai, kad tiriamųjų porelės bučiuodavosi neromantiškoje aplinkoje – koledžo medicinos centre. Todėl vėliau jie pakartojo bandymus tinkamesnėje patalpoje, kurioje viso tyrimo metu skambėjo romantiška muzika.

Galutiniai tyrimo rezultatai šią savaitę bus pristatyti Čikagoje vyksiančioje metinėje organizacijos „American Association for the Advancement of Science“ konferencijoje, skelbia „Times“.

Pasak profesorės W. Hill, bučinys nėra toks paprastas dalykas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. „Bučiuodamiesi mes labiau galvojame apie tai, su kuo bučiuojamės ir ką jaučiame, tačiau tuo pat metu vyksta ir daugybė kitų dalykų“, – sakė ji.

Kol kas nėra visiškai aišku, kaip bučinys „įjungia“ hormoninių pokyčių reakcijas, kurių rezultatai buvo užfiksuoti Lafajeto koledžo tyrėjų atliktuose bandymuose. Kai kurie specialistai mano, jog veikia ne tik akivaizdūs psichologiniai faktoriai, bet ir besibučiuojančiųjų seilės. Jose esą gali būti žinduoliams būdingų feromonų – informaciją perduodančių cheminių junginių.

Tokia prielaida vertinama prieštaringai, nes žmogaus organizme nėra juos galinčių aptikti organų, rašo „Times“. Tačiau Duquesne universiteto Pitsburge (JAV) docentės Sarah Woodley, kuri taip pat skaitys pranešimą minėtoje konferencijoje, manymu, feromonus žmonės gali pajusti savo nosimis.

Kiti tyrėjai atkreipia dėmesį į tai, kad bučiniai sukelia ne tik lytinį jaudulį bei hormonų antplūdį, tačiau yra naudingi ir bendrosios sveikatos požiūriu. „Jei besibučiuodami savo mikrobais mainotės su kitu žmogumi, stiprinate savo imuninę sistemą“, – teigia Rutgerso universiteto (JAV) antropologijos profesorė Helena Fisher.

Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad karštas bučinys susuka galvą ne mažiau nei kokainas: tai buvo nustatyta atliekant neurologinius smegenų aktyvumo tyrimus.