Mokslininkai bando įminti mirtinos „futbolininkų epidemijos“ mįslę

Italijoje pradėtas plačios apimties tyrimas, kuris iš pažiūros primena kokio nors medicininio trilerio siužetą: mokslininkai bando išsiaiškinti, kas sukelia dešimtis buvusių profesionalių futbolininkų pražudžiusią ligą, kuri plinta tarp jų – ir vien tik tarp jų! – it epidemija, rašo britų dienraštis „Times“.

Naujausia auka – 44 metų Stefano Borgonovo, buvęs „AC Milan“ futbolo klubo puolėjas. Vaizdas, kaip jis, sėdėdamas invalido vežimėlyje, kompiuterio sintezuotu balsu prisipažįsta sergantis motorinių neuronų liga, pašiurpino futbolą garbinančius italus, kurių akyse futbolininkai iki šiol būdavo pusdieviai, o ne kankiniai, pastebi dienraštis.

Pasak jo, virš Italijos stadionų telkiasi baimės ir įtarimų debesys. Vienos teorijos šalininkai šią nepagydomą ligą, kuri naikina motorinius neuronus – už valingus judesius atsakingas nervų ląsteles – sieja su futbolo aikštėse naudojamais pesticidais. Kitų manymu, ją gali sukelti sportininkų vartojamas dopingas ar fiziniai pažeidimai, patirti aikštėje stabdant varžovus ar smūgiuojant galva.

„Tiesa tokia – mes kol kas nieko nežinom“, - konstatuoja neurologas Adriano Chio, žymiausias amiotrofinės lateralinės sklerozės ekspertas Italijoje. Šis motorinių neuronų sutrikimas JAV vadinamas Lou Gehrigo liga – pagerbiant 1941 m. nuo jos mirusį garsų Amerikos beisbolo žaidėją.

A. Chio tyrimas atskleidė, kad grėsmė susirgti šia liga profesionaliems futbolininkams Italijoje yra beveik 7 kartus didesnė, nei kitiems šalies gyventojams. Nustatyta, kad ypač didelis pavojus kyla centro puolėjams, galbūt dėl to, kad jie dažniau nei kiti rungtynių metu yra stabdomi varžovų.

Pradėti naują epidemiologinį tyrimą A. Chio paskatino Turino teismo eksperto Raffaele Guariniello sukaupti duomenys apie didelį širdies ir kraujagyslių ligų bei susirgimo vėžiu atvejų skaičių aukščiausioje Italijos futbolo lygoje. Paaiškėjo, kad karjerą baigę profesionalūs futbolininkai susiduria su dar didesniu pavojumi.

R. Guariniello išsiaiškino, kad, pradedant 1973 m., nuo paralyžių sukeliančios kankinamai sunkios motorinių neuronų ligos mirė 41 italų futbolininkas. Tarp šios ligos aukų yra ir buvęs „Genujos“ kapitonas Gianluca Signorinis, miręs 2002 m. būdamas 42 metų amžiaus, bei pernai miręs buvęs „Como“ centro puolėjas Adriano Lombardis (jam buvo 62 m.).

Pasak „Times“, daugiau nei 40 metų šia liga sergantis britų astrofizikas Sephenas Hawkingas yra itin reta išimtis: dauguma pacientų, kuriems buvo diagnozuotas šis susirgimas, miršta per 5 metus.

Ekspertai suka galvas, kodėl ši liga taip puola italų futbolininkus. „Kai kurie sako, kad dėl dopingo, bet jei tai tiesa, kodėl kitose sporto šakose nėra nieko panašaus?“ – klausia Italijos nacionalinės rinktinės gydytojas Paolo Zeppillis. R. Guariniello tyrimo metu buvo nagrinėjami ir dviratininkų, krepšininkų ir tinklininkų sveikatos duomenys, tačiau nebuvo aptikta nė vieno motorinių neuronų ligos atvejo.

Panašūs tyrimai buvo atlikti ir kitose šalyse: Ispanijoje tarp profesionalių futbolininkų nepasitaikė nė vieno šios ligos atvejo, Prancūzijos medikai taip pat jos nesieja su futbolu, tačiau atkreipė dėmesį į kai kuriuos nepaaiškinamus jos protrūkio atvejus skirtingose šalyse.

„Čikagoje ji buvo diagnozuota 11 tame pačiame pastate gyvenusių žmonių, ir mums niekaip nepavyko išsiaiškinti, kas galėjo ją sukelti“, - aiškina vienas žymiausių Prancūzijos neurologų Vincentas Meiningeris.

Tyrimo metu Italijoje buvo apklausti šalies stadionų darbuotojai – siekta išsiaiškinti, kokius pesticidus ir kaip jie naudojo futbolo aikštėse per pastaruosius 50 metų. Be to, tyrėjai apklausė šia liga sergančius futbolininkus, bandydami atkurti jų sportinės karjeros įvykius, susijusius su traumomis, vartotais vaistais ir futbolo aikštėmis, kuriose jie buvo žaidę.

Su nepagydoma liga kovojantis Stefano Borgonovo ragina nesieti jos su futbolu. „Manau, kad tai susiję su genetiniais sutrikimais, – sakė buvęs futbolininkas. – Palikim futbolą ramybėje. Jei galėčiau pradėti viską iš naujo, apsiaučiau batelius ir 90-ąją minutę įkalčiau įvartį į „Juventus“ vartus.“

S. Borgonovo įsteigė fondą, remiantį „Futbolininkų ligos“ tyrimus. Kai kurie futbolininkai jau pranešė skirsiantys po 1 proc. savo atlyginimo tokiems tyrimams finansuoti, o Italijos futbolo federacija skyrė 150 tūkstančių eurų, kad paremtų mįslingos ligos priežasčių ieškančius mokslininkus, rašo „Times“.