Nanotechnologijos ateina į maisto sektorių

Bulvių traškučiai būtų sūdomi „nanodruska“ – panašiais į paprastus druskos kristalus, tik mažesniais, pasakė Qasimas Chaudhry, Didžiosios Britanijos centrinės mokslo laboratorijos, įsikūrusios Jorke, Anglijoje, toksikologas.

Mikroskopines daleles sudėjus kartu, jų paviršiaus plotas yra didesnis nei įprastos druskos kristalų. Reiškia, kad daugiau sąlyčio su liežuviu, todėl ragaujamas maistas atrodo sūresnis nei yra iš tiesų.

Pasak Q. Chaudhry, panašus principas taikomas ir gaminant šiuo metu Europoje kuriamą nanodalelių majonezą.

Įprastam majonezui sodrią tekstūrą ir skonį suteikia mažytės aliejaus dalelės. Gaminant nanomajonezą aliejaus dalelės pakeičiamos vandens dalelėmis, padengtomis aliejumi. Tokiu būdu majonezas tampa mažiau riebus išsaugant jo skonį.

Naudojant nanotechnologijas įvairų maistą galima praturtinti mažytėmis beskonėmis vitaminų, mineralų ar maisto papildų kapsulėmis.

Pavyzdžiui, tokiu būdu duoną galima praturtinti žuvų taukais. Įpylus į duonos tešlą įprastų žuvų taukų, duona atsiduotų žuvimi, tačiau naudojant nanotechnologijas, žuvų taukų daleles galima įdėti į mažytes kapsules ir gerinti sveikatą nejaučiant nemalonaus skonio, paaiškino Q. Chaudhry.

Jis pridūrė, kad Kinijoje kovojant su seleno trūkumu kai kurių rajonų gyventojų racione, šio elemento nanodalelėmis praturtinama žalioji arbata.

Tačiau galimybė pagaminti dietinį pieno kokteilį padengiant mikroskopines silicio dioksido (į smėlį panašaus mineralo) daleles šokoladu visgi skamba pernelyg radikaliai.

Silicio dioksidas visai neturi kalorijų, o jo visas paviršius padengiamas šokoladu. „Kai jis patenka ant skonio receptorių, mes jaučiame stiprų skonį“, – pasakė Q. Chaudhry.

Hermannas Stammas iš Europos Komisijos jungtinio tyrimų biuro, įsikūrusio Isproje, Italijoje, nanodalelių maistą pavadino „maistinguoju stebuklu“.Tačiau jis įspėjo, kad kūnas į nanodaleles gali reaguoti kitaip nei į įprastas sudedamąsias maisto dalis.

Kadangi dalelės tokios mažos, iš žarnyno jos lengvai prasiskverbia į organizmą. Puiku, jei tai vitaminai ar mineralai, tačiau nelabai gerai, jei tai konservantai ar kitos sintetinės cheminės medžiagos.

Patekusios į kraują nanodalelės gali lengvai prasiskverbti į įvairius organus, o jų poveikis nėra žinomas. Net vitaminai ir mineralai į kraują gali patekti per greitai ir sukelti perdozavimą, įspėjo Elke Anklamas iš Jungtinio tyrimų centro.

Kol kas nėra žinoma, ar šiuos produktus saugu vartoti, pasakė T. Scottas Thurmondas, JAV Maisto ir vaistų administravimo centro toksikologas. „Kol kas visa tai labai rizikinga, – pasakė T. Scottas Thurmondas. Mums reikia rodyti iniciatyvą ir ištirti šią technologiją, kad vėliau išvengtume problemų.“

Kai kurie nanoproduktai, pavyzdžiui, nanodruska, greičiausiai, yra saugūs. Visų pirma todėl, kad nanodruska mažai skiriasi nuo paprastos druskos. „Jos poveikis bus toks pat kaip paprastos druskos“, – pasakė Q. Chaudhry iš Centrinės mokslo laboratorijos. Taip pat, pridūrė jis, nanomajonezo sudėtyje esančios aliejumi padengtos vandens dalelės žarnyne bus saugiai suskaidytos.

E. Anklamas iš Jungtinio tyrimų centro sutiko, kad visos dalelės, kurias galima visiškai suvirškinti, greičiausiai, nekelia didelės rizikos.