Kontraceptikai ir religija: ar iš tiesų nesuderinama?

Tik šiuos apsisaugojimo būdus pripažįsta ir katalikų hierarchai, siūlantys gimdyti tiek, kiek Dievas duos, arba lytiškai santykiauti tik tuomet, kai norima pratęsti giminę. Tačiau tie patys sociologiniai tyrimai rodo, kad religija – ne svarbiausias kontraceptikų vartojimo ar nevartojimo veiksnys.

Lietuva – labiau Rytų šalis

Anot Socialinių tyrimų centro darbuotojos Vaidos Tretjakovos, pagal kontracepcijos vartojimą Lietuva užima tarpinę poziciją tarp Rytų ir Vakarų Europos šalių. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje nesisaugo tik 16 proc., Prancūzijoje – apie 15 proc., o Gruzijoje – beveik pusė vaisingo amžiaus moterų, Moldovoje – 40 proc., Ukrainoje – apie 33 proc.

2006 m. Demografinių tyrimų centro atliktas „Kartų ir lyčių“ tyrimas parodė, kad Rytų Europai Lietuva artimesnė ir pomėgiu saugotis vadinamaisiais liaudiškais būdais. Lietuvoje tokių moterų – ketvirtadalis, Vakarų Europoje – 2-12 proc. Mokslo pasaulyje priimta manyti, kad kontracepcijos revoliucija įvyksta tuomet, kai šalyje naudojamų ne itin patikimų tradicinių kontracepcijos metodų vartotojų skaičius artimas nuliui. Populiariausios šiuolaikinės kontracepcijos priemonės – hormoninės tabletės, spiralės ir pleistrai.

„Lietuvoje buvo stebima dar viena problema. 2005 m. Statistikos departamento duomenimis, tik 2,5 proc. moterų nurodė vartojančios hormonines kontraceptines piliules. Tuo tarpu „Kartų ir lyčių“ tyrimo duomenimis, tokių moterų yra bent 10 kartų daugiau. Kadangi Statistikos departamento tyrimo metu buvo klausiama apie gydytojo paskirtų vaistų vartojimą, toks duomenų neatitikimas gali rodyti, kad dauguma moterų šiuo klausimu su gydytoju nesikonsultavo, o tai iš tiesų gali būti pavojinga sveikatai“, - teigė sociologė.

Šiuo metu kontraceptikai jau yra receptiniai vaistai, tačiau jų vartojimo tendencijos išlieka panašios.

„Kodėl taip yra, vienareikšmiško atsakymo nėra. Svarbus laiko veiksnys – moderni kontracepcija labiau paplitusi tose šalyse, kuriose susiklosčiusios ilgalaikės kontracepcijos naudojimo tradicijos, yra didesnis kontraceptinių priemonių pasirinkimas. Be to, moderni kontracepcija Lietuvoje sąlyginai brangi, o tradiciniai metodai juk nieko nekainuoja. Neabejotinai svarbūs ir kultūriniai veiksniai. Lietuvoje tyrėjai pastebi susiformavusį vyresnių kartų neigiamą požiūrį į kontracepciją, kurį jos perduoda jaunesnėms kartoms“, - pasakojo pašnekovė.

Beje, pasauliniai tyrimai rodo, kad tik labai maža dalis vyrų kontracepciją laiko vien moters reikalu. Trečdalis jų nurodo, kad vartotų hormoninę kontracepciją vyrams, jei tokia būtų. Taip pat buvo atliktas moterų nuomonių tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad du trečdaliai moterų ne tik palankiai vertintų vyrų kontracepciją, bet ir pasitikėtų savo partneriais, jei šie šeimos planavimo atsakomybę prisiimtų sau.

Apie Lietuvos vyrų požiūrį į vyrų kontracepciją ar apskritai į kontracepciją , anot V. Tretjakovos, duomenų nėra. Tačiau specialistai mano, kad kontracepcija vyrams mūsų šalyje nebūtų paklausi.

Dievo įsakymų nesilaiko

Anot sociologės, tyrimai rodo, kad žmonių, kurie priskiria save kuriai nors religinei bendruomenei, nuostatos seksualinės elgsenos atžvilgiu yra konservatyvesnės, nei tų, kurie nepriskiria savęs jokiai religinei bendruomenei. Ypač konservatyvių pažiūrų yra Islamo religijos išpažinėjai.

„Jei kalbėtume apie krikščionis, kaip rodo Didžiojoje Britanijoje atliktas studentų tyrimas, tiek religingi, tiek nereligingi studentai nurodė turėję nesantuokinių lytinių santykių, tačiau religingų studentų žinios apie seksualinę sveikatą buvo prastesnės, jie gerokai rečiau saugojosi paskutinių lytinių santykių metu.

Taigi deklaruojamos vertybės nebūtinai turi sutapti su elgesiu. Gyventojų surašymo metu 84 proc. lietuvių deklaravo esantys Romos katalikai, tačiau kiti tyrimai rodo, kad tik nedidelė tikinčiųjų dalis nuolat lanko bažnyčią. Katalikų bažnyčia labai kritiškai nusiteikusi abortų, modernios kontracepcijos atžvilgiu, tačiau tradicinių šeimos planavimo metodų nedraudžia, nors istorijoje buvo ir toks tarpsnis, kai bažnyčia pasisakydavo prieš bet kokią kontracepciją“, - sakė pašnekovė.

Tuo tarpu JAV katalikų bažnyčia neteko galios kontracepcijos klausimais jau 60-aisiais metais, su modernios kontraceptinės piliulės pasirodymu rinkoje. JAV situacija įdomi ir tuo aspektu, kad ten naudojamų kontracepcijos metodų struktūroje antrą vietą pagal svarbą užima sterilizacija, t.y. negrįžtamas vaisingumo netekimas, ką bažnyčia iš tiesų turėtų vertinti labai nepalankiai.

V. Tretjakova vis dėlto nesietų tradicinių apsisaugojimo metodų paplitimo Lietuvoje su katalikiškomis pažiūromis. Svarbesni jau minėti veiksniai. Kita vertus, pastaruoju metu Lietuvoje suintensyvėjo tendencija motyvuoti jautrius politinius sprendimus katalikiškomis vertybėmis. Taip atsirado Nacionalinė šeimos koncepcija, svarstymo laukia Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektas.

„Tokiu būdu katalikiškas vertybes tarsi norima primesti iš viršaus, kai visuomenės gyvenimo būdas rodo šeimos modernėjimo tendencijas – vis dažniau gyvenama nesusituokus, didėja naudojančių modernią kontracepciją dalis“, - įsitikinusi sociologė.

Estijos teologas: kontracepcija geriau nei abortas

Beje, Estijoje, kur apie 15 proc. gyventojų pagal tikėjimą save tapatina su evangelikais liuteronais, o apie 14 proc. – su pravoslavais, net ir bažnyčios hierarchų požiūris į kontracepciją yra liberalesnis. Tartu universitete dirbantis teologijos daktaras Kaido Soomas, paklaustas, ar keičiasi bažnyčios požiūris į kontracepciją, DELFI sakė, kad bažnyčios požiūris į kontracepciją, kaip priemonę, apsaugančią nuo AIDS, keičiasi, ir jau labai seniai.

„Labai gerai jei žmogus randa savo tikrąją meilę ir neturi atsitiktinių lytinių santykių. Tačiau jei taip atsitinka, geriausia naudotis prezervatyvais. Ar kontraceptikai – mažesnė blogybė nei abortas? Abu nėra gerai, bet kontraceptikai, aišku, geriau nei abortas. Abortas gali pakenkti moters sveikatai ir, aišku, čia dar reikia kalbėti apie tai, kad atimama kūdikio gyvybė“, - teigė K. Soomas.

„Uolieji“ taip ir neprisiruošia pastoti

Psichologė Genovaitė Petronienė pastebi, kad požiūris į kontracepciją gali pasireikšti dviem kraštutinumais. Labai religingi žmonės vengia spiralių, kartais – ir tablečių, todėl, skaičiuodami, nevaisingas dienas, dažniau neplanuotai pastoja, o vėliau lygiai taip pat, kaip ir nereligingi, graužiasi, kad nepasisaugojo.

„Visada kyla klausimas – nuo kada ląstelės yra žmogus? Deja, atsakymo iki šiol niekas ir nežino. Tačiau šokinę hormonų dozę „Pastinor“ po nesaugaus lytinio akto vis dėlto daugelis vertina kaip valymą – mini abortą. Tuo tarpu tabletės ir spiralės vertinamos nevienareikšmiai“, - pasakojo psichologė.

Kita kategorija žmonių stengiasi saugotis visomis įmanomomis priemonėmis, tačiau toks požiūris taip pat turi savų trūkumų.

„Šiuolaikiški, karjeros siekiantys žmonės apsiginkluoja net keliomis priemonėmis ir stengiasi apsisaugoti nuo vaikų šimtu procentų. Pavyzdžiui, hormoninė kontracepcija derinama su prezervatyvais. Kartais dėl tokios griežtos kontrolės žmonės apskritai neprisiruošia turėti vaiko, o paskui dėl to gailisi. Mes ir patys ne visada žinome, kaip mums geriau, manome, kad neturime ką duoti vaikui, nors iš tiesų turėtume. Todėl erdvės atsitiktinumui gal ir reikėtų palikti“, - svarstė pašnekovė.

Patikima kontracepcija, anot pašnekovės, apsaugo moterį ir jos partnerį nuo baimės, netikėtų gyvenimo pokyčių, suteikia saugumo jausmą, leidžia planuoti ateitį. Tik gaila, kad tai labiau moterų rūpestis ir joms tenka viską „srėbti“. Tuo tarpu vyrai nesiteikia užsimauti gumelės, nes jiems „nemalonu“, nors tai būtų fiziškai ir morališkai pats saugiausias ir paprasčiausias žingsnis. Tiesa, kai kurie vyrai kaip tik uoliai saugojasi prezervatyvais, kad nepatektų į moterų spąstus.

Anot G. Petronienės, žmonės apie kontracepciją kartais prisiklauso keisčiausių mitų – pavyzdžiui, kad vieno karto, norint pastoti, nepakanka, nežino, kad spermatozoidai gyvuoja kelias paras. Dar daug mitų apie tai, kad kontracepcija (ir tabletės, ir spiralė) sukelia žaizdas, vėžį, nutukimą. Esą jei nebus nuolatinių lytinių santykių, spiralė priaugs. Jai teko girdėti ir nuomonę, kad kontraceptikus vartojanti moteris laikoma pasiruošusia „duoti“ šimtui vyrų.

Beje, žmonės nemėgsta šia tema diskutuoti, gėdijasi apie tai klausinėti net gydytojo, tarsi iš kažkur turėtų visas subtilybes žinoti patys. „Viskas gerai, mes apsisaugoję, baikime šią temą“, - jie sako, o psichologas turi tardyti kaip moralės policija“, - pastebėjo pašnekovė.