Pagrindinės mirties priežastys (Žmogus ir medicina | Mokslas)
.


Mirtis apskritai nėra pats maloniausias procesas, tačiau mirti vienu iš šių būdų atrodo kaip baisiausias košmaras.


Atrodė, kad apie vitamino D trūkumo pavojų jau žinome beveik viską. Tačiau Pietų Australijos universiteto tyrimas įspėjo apie dar vieną rimtą grėsmę – šio vitamino stygius yra susijęs su priešlaikine mirtimi.


Skrydis lėktuvu. Šuolis su parašiutu. Pasivažinėjimas motociklu. Tiesiog išėjimas pasivaikščioti į gatvę. Mes suprantame, kad teoriškai darydami bet kurį šių dalykų galime mirti – nors tikimybė labai maža. Tačiau kaip palyginti tikimybes mirti nuo skirtingų priežasčių ir suprasti, kurios veiklos yra pavojingiausios? Tai padaryti padeda mikromortai.


Apie „Altos Lab“ kompaniją galime pasakyti nedaug. Tik tiek, kad ši įmonė stengsis išgydyti senėjimą ir ją palaiko turtingiausias planetos žmogus.


Žmogaus gyvenimas yra tik brūkšnelis tarp datų ant paminklinio akmens. Idealiu atveju norėtume, kad tas brūkšnelis būtų pilnas laimės ir grožio, o skirtumas tarp datų būtų kiek įmanoma didesnis. Bet koks jis galėtų būti pačiomis idealiausiomis sąlygomis?


Galite susirgti, kraujuoti, jūsų kaulai gali lūžti – per gyvenimą žmogaus kūnas gali patirti nemažai žalos. Dėl ligų ar traumų galite būti prikaustytas prie lovos, ilgesniam ar trumpesniam laikui pagyventi ligoninėje iki pasveikimo, o jei liga rimta – ir mirti.


Japonijos Okinavos sala vadinama „nemirtingųjų žeme“ ne be reikalo. Čia žmonės gyvena ilgiausiai pasaulyje, be to, šioje saloje yra daugiausia šimto metų sulaukusių žmonių.


Steve'o Horvatho projektas analizuoja DNR. Pirmųjų eksperimentų rezultatai įkvepia. Kai kuriuos.


Visi žinome faktą, kad vidutiniškai moterys išgyvena ilgiau už vyrus. Kodėl taip yra, kol kas dar niekas galutinai paaiškinti negali.


Mokslininkai itin niūriomis spalvomis piešia oro temperatūros pokyčius ateičiai. Jų prognozės dar šiurpesnės susipažinus su statistika: karščiai pasiglemžia vis daugiau gyvybių, o ateityje tų aukų bus vis daugiau.


Kodėl vieni žmonės gyvena ilgiau, kiti – trumpiau? Manote, kad viską lemia tik atsitiktinumai? Klystate!


Remiantis populiariais mokslo duomenimis, priešistoriniai žmonės gyveno 20–35 metus, o šeštajame XVIII amžiaus dešimtmetyje Švedijoje vidutinė gyvenimo trukmė buvo 36 metai; XX amžiaus pr


Europoje per metus daugiau kaip 4500 pirmalaikių mirčių nulemia didesnė nei skelbiama dyzelinu varomų automobilių tarša, paskelbė mokslininkai.