R.Šimašius: visų interneto vartotojų nesukontroliuosi

Vilniuje trečiadienį vyko konferencija apie asmens duomenų apsaugą interneto erdvėje. Konferencijoje dalyvavęs ministras kalbėjo, jog asmenų duomenys internete neturėtų būti slepiami, tačiau sudarant sąlygą patiems asmenims sužinoti, kas jų duomenis tikrino.

Paklaustas, ar verta būtų Lietuvoje įvesti visuotinį interneto vartotojų identifikavimą, kuomet prie interneto norintys prisijungti žmonės turi įvesti savo prisijungimo duomenis, ministras teigė, jog didelės naudos tame nemato. Anot jo, tai internete vykdomos neteisėtos veiklos tai nesustabdytų, o tik sukeltų daugiau problemų norintiems naudotis interneto privalumais.

„Tiesą sakant, aš esu skeptiškas šios idėjos atžvilgiu. Nematau didelio jos prasmingumo. Aš puikiai žinau, kad kai kurioms tarnyboms, kurios kovoja su nusikalstamumu internete, labai norėtųsi to visuotinio identifikavimo. Bet vis tiek, manau, visą laiką bus galimybės pasislėpti, pasinaudojant technologijoms“, – sakė R.Šimašius.

Be to, jo nuomone, kiltų papildomų problemų kitose srityse, pavyzdžiui, tektų riboti galimybę įsigyti išankstinio apmokėjimo mobiliųjų telefonų korteles, arba prisijungimą prie interneto viešose vietose. „Tai sukurtų įvairiausių praktinių problemų žmonėms, kurie nori tiesiog naudotis šiuolaikinių technologijų privalumais. Todėl aš savo skeptišką požiūrį ir pabrėžiu. Nors puikiai suprantu, kad yra tam tikri poreikiai ir jie turi pagrįstumo“, – sakė teisingumo ministras.

Paklaustas, kokių priemonių būtų galima imtis siekiant pažaboti piratavimą internete, ministras teigė manąs, jog šiuo metu tai daroma pakankamai efektyviai. „Ir dabar yra kovojama su piratavimu, ir aš nepasakyčiau, kad neefektyviai. Vis tiek yra galiausiai ir svetainės uždarinėjamos, ir atsekama, iš kur ir kas buvo daryta“, – teigė jis.

Ministras akcentavo, jog svarbu ne versti žmonės identifikuotis internete, o sudaryti saugią galimybę tai daryti, taip dar išplečiant interneto galimybes, pavyzdžiui, suteikiant galimybę rinkimuose dalyvauti internetu.

Šiuo metu diskusijos dėl el. balsavimo įteisinimo yra užstrigę Seime – politikai nesutaria, ar el. balsavimas pakankamai užtikrintų balsavimui taikomus saugumo, privatumo reikalavimus. R.Šimašius pabrėžė, jog el. balsavimą įteisinus būtų numatyta daug įvairių saugiklių. Pvz., siekiant apsisaugoti nuo balsų pirkimo būtų nustatyta, jog balsuoti galima kelis kartus, o užskaitomas paskutinis balsavimas, taigi net atlikus veiksmą „prie akių“ balsų pirkėjai negalėtų būti tikri, jog tas pats žmogus vėliau nepakeis savo balso. Be to, viršenybę prieš el. balsą turėtų apylinkėje atiduotas to paties asmens balsas.

Asmenų duomenys turėtų būti prieinami, su sąlyga...

Konferencijoje apie asmens duomenų apsaugą interneto erdvėje R.Šimašius kalbėjo, jog asmenų duomenys internete neturėtų būti slepiami, tačiau sudarant sąlygą patiems asmenims sužinoti, kas jų duomenis tikrino. „Sistema jau yra pradėta diegti ir ji veikia kai kuriose įstaigose, tarkime, Registrų centro tvarkomi duomenys, kad ir apie nekilnojamąjį turtą, yra viešai prieinama ir galima sužinoti kas, kur ir ką turi. Kartu kiekvienas asmuo, kaip savininkas, jis gali patikrinti, kas juo domėjosi – ar tai tam tikros institucijos, bankas ar kiti. Natūralu, kad tada jis gali iškelti klausimą, kodėl domėjosi ir ar tas interesas buvo pagrįstas ir teisėtas“, – sakė R.Šimašius. Anot jo, jei žmogui kyla įtarimas, jog duomenys galėjo būti renkami neteisėtais tikslais, tuomet jis galėtų imtis atitinkamų priemonių.

Panašią sistemą numatoma įvesti ir paskolų rinkoje. „Tarkime, kreditingumo reitingą agentūros suteiktų asmeniui ir bankai ar kitos įstaigos galėtų naudotis. Vėlgi, asmuo galėtų pilną informaciją gauti, kas sudaro tą kreditingumo reitingą, kaip tie duomenys patenka, kas domėjosi ir t. t., kad galėtų priimti atitinkamus sprendimus, ginčyti tam tikrus duomenis, jeigu jie netinkami“, – teigė ministras.

Tuo pačiu jis pripažino, kad sistema dar tik kuriasi ir „praktikoje pasitaiko nesusipratimų“, tačiau išreiškė viltį, jog laikui bėgant nesklandumai bus pašalinti.