Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » |
Iki šiol veikusios stiklinės taros ir makulatūros supirktuvės sulaukė daug platesnę veiklą vykdančių kaimynų – Vilniuje ir Kaune jau veikia vadinamieji „Eko taškai“, kuriuose galima parduoti stiklo duženas, PET gėrimų taras (arba tiesiog plastmasinius butelius) bei aliuminę gėrimo tarą – skardines. Kaipgi šiems naujiesiems supirkimo taškams sekasi? Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Bendrovė "Ekstara" pirmuosius „Eko taškus“ Vilniuje įkūrė jau senokai, o į Kauną žygis prasidėjo visai neseniai – nuo rugpjūčio 20 d. Iki dabar Kaune įkurti jau keturi „Eko taškai“, o iki metų pabaigos planuojama, kad iš viso jų bus dešimt, o ateityje – penkiolika. Savanorių pr. įsikūrusio "Eko taško" kasininkė-supirkėja Aušra Stankūnienė dienraščiui „Kauno diena“ pasakojo, kad iš pradžių žmonės nešė po vieną kitą butelį ar skardinę, o vėliau pradėjo tempti maišus. Antai per valandą nuo darbo dienos pradžios buvo pripildyti daugiau kaip trys dideli maišai suspaustų bambalių. Taros atnešę pagyvenę žmonės pasipasakoja, kad ne tik savo namus apvalo, bet ir aptvarko kiemo ar parko teritoriją – surinkę superkamų šiukšlių užsidirba bent kelis litus. "Ateina ir tokie, kurie, matyti, neturi darbo. Iš kur jie traukia butelius ir visa kita – mes nežinome", – kalbėjo pardavėja. Manoma, kad perdirbamos taros išrinkimas iš bendrų buitinių atliekų konteinerių nekenkiantis, tačiau traukti tarą iš rūšiuoti skirtų konteinerių – nevalia. Ant "Eko taško" pakabintame informaciniame stende perspėjama, kad atliekų konteinerių plėšimas ar laužymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Bene geriausiai Kaune supirkti antrines žaliavas sekasi Raudondvario pl. esančiam "Eko taškui". Mat čia suvažiuoja ne tik miesto, bet ir rajono gyventojai, arti namų neturintys taros supirktuvės. Tarą superkančios bendrovės "Ekstara" Kauno regiono padalinio vadovas Saulius Kirsnauskas paaiškino, kad įmonė pati taros neperdirba, bet parduoda perdirbėjams. "Fabrikai labai nedaug moka – be pakuotės mokesčio verslas neišsilaikytų. Gautas lėšas už žaliavas investuojame į apyvartą. Pasakyti, kad gauname pelną, būtų per daug drastiška", – komentavo S.Kirsnauskas. Plačiau apie šiuos supirkimo punktus bei kodėl reiktų skatinti jais naudotis – šiame Lietuvos Ryto televizijos reportaže. Dabar veikiančius „Eko taškus“ Kaune galima surasti prie prekybos centrų "Maxima" Savanorių pr. 255, Raudondvario pl. 284A, K.Baršausko g. 66A, Veiverių pl. 150B. Tokius punktus taip pat planuojama atidaryti – prie "Maxima" parduotuvės Pramonės pr. 29, prie "Iki" P.Lukšio g. 60, netoli "Šilo" R.Kalantos g. 131, prie "Šilo" A.Juozapavičiaus pr. 33, prie "Iki" Baltijos g. 59, prie Šilainių turgavietės Žemaičių pl. 66. Taip pat yra ketinimų supirktuves atidaryti Birštono ir Šv.Gertrūdos gatvių sankryžoje, prie "Saulėtekio" V.Krėvės pr. 97. Vilniuje veikiančių "Eko taškų" adresus galite surasti šiame žemėlapyje. Kas mėnesį vidutiniškai iš vilniečių superkama daugiau kaip 200 t stiklo, 40–50 t plastikinių butelių, 10 t aliuminio pakuotės atliekų. |