Žmonės rūšiavimą turi matyti kaip naudą sau

„Yra daug naujų dalykų, iniciatyvų, tam labai svarbus ir ES pinigų panaudojimas. Žmonės rūšiavimą turi pamatyti kaip didelę naudą patys sau. Bet tokiu atveju surūšiuotos atliekos turi tapti antrine žaliava, kuri yra prekė, turinti savo kainą, gali būti vartojama pagaminti naujus plastmasinius butelius ar popierių laikraščiams ir t.t.“, – pirmadienį kalbėjo A. Kubilius.

Premjeras atkreipė dėmesį į tai, kad žmones daugiau reikia šviesti šia tema.

„Reikia matyti viską: nuo ten, kur atliekos atsiranda, iki pat, kur jos patenka. Tai šiuo atveju mums norėtųsi matyti, kad atliekų rūšiavimas ir tuo būdu atsirandančios vadinamosios antrinės žaliavos žmonėms būtų suprantamas ne tik kaip gražus siekis rūpintis švaresne gamta, bet ir būtų suprantama, kad tai duoda didelės naudos ir patiems žmonėms“, – kalbėjo jis.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas sakė, kad, norint pasiekti tikslo, jog iki 2013-ųjų metų būtų rūšiuojama pusė atliekų, pirmiausia reikia įgyvendinti tam tikrus teisės aktus.

„Pateiktuose įstatymų pakeitimuose yra sudėliota pati sistema, kuri turėtų pradėti labiau skatinti gyventojus rūšiuoti. O esminis dalykas – kad rūšiuojant gyventojui atliekų tvarkymas kainuoja pigiau. Čia ne vegetacija, o sąskaitos turi parodyti, kad iš tikrųjų gaunama nauda“, – sakė G. Kazlauskas.

Atremdamas Prezidentės kritiką, kad atliekų tvarkymui nebuvo panaudotas nė vienas ES litas, G. Kazlauskas teigė, kad kol nebuvo atliktos atliekų tvarkymo galimybių studijos, tol ir nebuvo įvardintos įmonės, kurioms bus skiriamos lėšos.

Šiuo metu, anot ministro, pirmasis etapas užbaigtas, jam išleista 363 mln. litų, antrajam etapui numatyta 450 mln. litų. Iki šių metų gruodžio 15 dienos su įmonėmis bus pasirašytos finansavimo sutartys.

Be to, G. Kazlauskas neslėpė, kad gali būti didinamas vadinamasis „sąvartynų mokestis“ – iki 2015-ųjų metų jis turėtų siekti 135 litus už toną.

Kalbėdamas apie elektronikos, baterijų gamintojus, importuotojus, kurie įpareigoti ir taip rūšiuoti atliekas, tačiau neretai vengia tai daryti, aplinkos ministras siūlė naikinti tai reglamentuojančias pažymas. Dažnai jose tvirtinama, kad atliekos rūšiuojamos, tačiau pažymos dažnai nusiperkamos.

„Aš už tai, kad nereikėtų didinti kontroliuojančių asmenų skaičiaus, bet sistemą padaryti tokią, kurią būtų paprasčiau kontroliuoti. Mes pasiūlėme visiškai kitus atliekų tvarkymo organizatorius eliminuojant galimybę prekiauti pažymomis“, – sakė ministras.

Tokiu būdu licencijas galės išduoti tik asocijuotos struktūros, jungiančios 25 proc. rinkos turinčius gamintojus.