Elektroninis bilietas – klasikinis lietuviškos netvarkos pavyzdys

„Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse elektroninio bilieto sistemų diegimo ir plėtros darbų per septynerius metus taip ir nepavyko baigti. Elektroninio bilieto projektui jau išleista 33,87 mln. Lt, iš šios sumos nenaudota įrangos už 2,9 mln. Lt. Prognozuojama, kad kaštai dar gali augti iki 41,55 mln. Lt“, – ketvirtadienį paskelbtame pranešime cituojama valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Auditoriai pirmiausiai pastebi efektyvaus savivaldybių darbo trūkumą. „Savivaldybės el. bilieto sistemas kūrė vadovaudamosi savo vizija ir europinių fondų paramos sutarties reikalavimais, tačiau nepakankamai kontroliavo, kaip siekiama galutinių rezultatų, kaip valdoma įranga, kitas informacinis turtas“, – skelbia Valstybės kontrolė.

Taip pat pabrėžiama, kad elektroninio bilieto sistemos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje turėjo būti tarpusavyje suderintos, tačiau tai vis dar neįvyko.

„Valstybiniai auditoriai nustatė, kad audito metu šiuose miestuose el. bilieto sistemos nebuvo suderintos tarpusavyje ir apmokėjimo už bilietus vienos el. piniginės principu sistema neveikė. Miestuose kol kas išnaudojamos ne visos sukurtos el. bilieto tarifų sistemos, priemonės ir mokėjimo būdai, padedantys keleiviams taupyti lėšas, geriau planuoti laiką ir keliones naudojantis viešuoju transportu, todėl el. bilieto projekto įgyvendinimas miestams kol kas nedavė planuotos socialinės ir ekonominės naudos. Be to, neišnaudota galimybė atsisakius popierinių bilietų trijuose didžiuosiuose miestuose sutaupyti apie 4 mln. Lt“, – rašoma Valstybės kontrolės pranešime.

Valstybės kontrolė rekomendavo savivaldybėms peržiūrėti su el. bilieto sistemų plėtra susijusius strateginius dokumentus, patvirtinti planą trūkumams šalinti, kūrimo ir saugos dokumentaciją, įteisinti eksploatuojamas sistemas. Taip pat rekomenduota pasirašyti visos vykdant projektą įsigytos techninės ir programinės įrangos perdavimo sutartis, o nenaudojamą įrangą panaudoti. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybėms rekomenduota pasirašyti tarpusavio susitarimus dėl el. bilieto sistemų veiklos suderinamumo ir paskelbti sąlygas ir informaciją kitoms savivaldybėms, kaip būtų galima naudotis jau sukurtomis el. bilieto sistemomis.

Susisiekimo ministerijai rekomenduota strateginiuose dokumentuose patvirtinti tokių sistemų kūrimo ir plėtojimo pagrindines nuostatas, kryptis ir siektinus rezultatus bei el. bilieto koncepciją.

Be trijų minėtų didmiesčių, elektroninio bilieto sistema diegiama ir Druskininkuose. Valstybės kontrolė pastebi, kad kitoms savivaldybėms „trūksta informacijos ir galimybių savarankiškai diegti analogiškus projektus, neaiški situacija dėl el. bilieto sistemų suderinamumo“.