Prie „Samsung“ kuriamų inovacijų prisidėjo ir Lietuvos mokslininkai

Pasak Vytauto Getaučio, Kauno technologijos universitetas, kuriame jis dirba, yra pasirašęs nemažai sutarčių su įvairiomis kompanijomis, vis paprašančiomis mokslininkų pagalbos.

„Būta daug projektų, tačiau bene labiausiai įsiminė bendradarbiavimas su „Samsung Electronics“, prasidėjęs 2000-aisiais. Tuomet Pietų Korėjos kompanija paprašė sukurti skylinius organinius puslaidininkius, kurių pagrindu gauti organiniai fotoreceptoriai būtų atsparūs organiniams tirpikliams, tempimui bei lankstymui. Užduotis buvo nepaprasta, tačiau per pirmus metus jau turėjome „Samsung“ atstovus tenkinančių rezultatų ir mūsų bendradarbiavimas prasitęsė. Iš viso jis truko šešerius metus“, – pasakoja V.Getautis.

„Bendradarbiavimas su šia kompanija buvo labai intensyvus, – kolegai antrina Juozas Vidas Gražulevičius, Kauno technologijos universiteto Organinės technologijos katedros vedėjas. – Per visą laiką sukūrėme maždaug penkiasdešimt patentų.“

Šio profesoriaus teigimu, anuomet pasirašyta sutartis su „Samsung“ išgelbėjo universitetą ir jame dirbusius mokslininkus, nes iš valstybės gaunamas finansavimas tada buvo labai menkas. Pastaruoju metu jis gerokai padidėjo, ir bendradarbiavimas su užsienio kompanijomis tapo grįstas ne noru uždirbti, o siekiu kurti naujas technologijas.

„Mūsų veiklos sritis yra gana siaura ir Lietuvoje mažai pritaikoma – čia nėra pramonės, kuriai galėtume pasitarnauti. Buvo „Ekranas“, tačiau jie padarė netinkamą sprendimą, investavo į pasenusią kineskopinių ekranų technologiją. Tai juos iš konkurencinės kovos greitai eliminavo. Vis dėlto džiugu, kad savo paslaugas galime pasiūlyti užsienio kompanijoms“, – aiškina J.V.Gražulevičius.

Sulankstomas televizorius

Profesorių tandemo kuriamos technologijos gali būti pritaikomos gana plačiai, net ir lankstiesiems ekranams. Todėl nenuostabu, kad tokie mokslininkų laimėjimai traukia didelių užsienio kompanijų dėmesį. Pasak J.V.Gražulevičiaus, jau netrukus bus galima sukurti sulankstomą televizorių – naujausi ir pažangiausi šiuolaikiniai televizoriai yra puikus ateities tendencijų pavyzdys.

„Naujausių „Samsung“ išmaniųjų ekranų svoris ir korpuso plonumas atrodo įstabiai, juoba prisimenant senuosius, kineskopinius aparatus. Ir tai tik pradžia. Ateityje jie bus dar lengvesni ir plonesni“, – tikina profesorius.

Kalbėdamas apie išmaniąsias technologijas V.Getautis pabrėžia, kad jos yra neišvengiamos ir ateityje bus prieinamos kiekvienam. Jam pritaria ir kolega J.V.Gražulevičius: „Kiekviena technologinė inovacija, ypač kai kalbama apie informacines ar kitas vartotojams plačiai prieinamas technologijas, turi išgyventi pereinamąjį laikotarpį, kurio metu evoliucionuoja arba išnyksta.“

Prakalbęs apie technologijų evoliuciją, J.V.Gražulevičius prisiminė savo patirtį, susijusią su pirmaisiais kompiuteriais: „Įsivaizduokite, pirmąjį savo kompiuterį nusipirkau dar 1987 m., tačiau jį labai greitai pardaviau, nes man tuo prietaisu buvo itin sudėtinga naudotis. Tačiau po penkmečio, 1992-aisiais, man teko įsigyti kitą kompiuterį. Tuomet be tokio įrenginio jau buvo sunku išsiversti. Panašiai bus ir su dabar kylančiomis išmaniosiomis technologijomis – ateis laikas, kai jos bus neišvengiamos. O didelė jų pasiūla eliminuos nereikalingus variantus ir paliks tik pačius vertingiausius ir vartotojų dėmesio nusipelniusius sprendimus.“

Abiejų profesorių nuomone, šiuolaikiniai įrenginiai privalo būti ne tik pažangūs, bet ir nesudėtingai valdomi bei plačiai pritaikomi, tik tuomet jie bus reikalingi daugeliui žmonių. Išmaniuosius televizorius su interneto funkcija profesoriai mato kaip vieną iš galimų kandidatų, kurie galėtų patraukti vartotojų dėmesį ir tapti ne tik pramogų šaltiniu, bet ir darbo priemone.

„Per seminarus naudojame daug vaizdinės medžiagos, peržiūrime vaizdo įrašus iš įvairių mokslinių konferencijų, kitų universitetų profesorių paskaitas. Todėl čia puikiai praverčia „Samsung“ išmaniųjų televizorių galimybė informacijos ir vaizdo įrašų ieškoti internete ir demonstruoti tiesiai dideliame ekrane. Be to, jų ekranai yra LED tipo, todėl atkuriamas vaizdas ypač kokybiškas, jo ryškumo nesuprastina net į ekraną šviečianti saulė. O jie dar ir elektros energijos vartoja gerokai mažiau nei senieji LCD televizoriai“, – džiaugiasi J.V.Gražulevičius.