Seimo narių siūlymas pradėti metro statybas Vilniuje suglumino A.Zuoką

Metro iniciatyvą parėmė „darbietis“ Kęstutis Daukšys, konservatorius Paulius Saudargas, liberalas Eligijus Masiulis bei Mišriai Seimo narių grupei priklausantis buvęs prezidentės vyriausiasis patarėjas Linas Balsys.

Vilniaus valdžiai paliks trasų braižymą

Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad metro Vilniuje išdygti turėtų pagal koncesijos sutartį. Projekto įgyvendinimui siūloma steigti specialią bendrovę, jai koncesiją turėtų suteikti Vyriausybė.

Dokumente taip pat apibrėžiama, kad strateginis investuotojas – tai „tai Vilniaus metropoliteno projekto įgyvendinimo bendrovės narys, investuojantis į projektą ne mažiau kaip 15 procentų visų projektui reikalingų investicijų ir pagal bendrovės steigimo sutartį atsakingas už viso projekto finansavimo organizavimą“.

Investuotoją parinkti turėtų ne daugelį metų dėl metro apsispręsti nepajėgusi Vilniaus savivaldybė, o Vyriausybė.

Koks būtų valstybės įnašas į metro, nėra iki galo aišku. J. Olekas siūlo nustatyti, kad „ Vyriausybė arba jos įgaliota institucija gali dalyvauti projekto finansavime biudžeto lėšomis, pirkdama akcijas arba suteikdama žemę (požeminę erdvę) ir pastatus“.

Vienintelis sprendimas, kuris paliekamas išimtinai Vilniaus savivaldybės valiai – metro trasų parinkimas.

Žemė prie metro trasų gali brangti apie 50 proc.

Dokumento aiškinamajame rašte J. Olekas skaičiuoja būsimus investuotojų milijardus.

„Priėmus Vilniaus metropoliteno įstatymą, bus atvertas kelias kelių milijardų litų dydžio užsienio investicijoms, nes šiuo metu galimi investitoriai nemato Lietuvos valdžios aiškaus apsisprendimo, kaip šis projektas bus realizuojamas“, - teigia krašto apsaugos ministras.

Sykiu politikas pastebi, kad įstatymo priėmimas sukelia tam tikrą spekuliavimo žemėmis pavojų. „Iš neigiamų priimto įstatymo pasekmių gali būti tai, kad prie būsimų metro trasų dėl padidėjusios nekilnojamo turto vertės bus supirkinėjama žemė ir, siekiant išvengti galimo infrastruktūros mokesčio, skubiai statoma, tačiau to galima išvengti, kartu su patvirtinta metro trasų ir stočių schema, nurodant ir sukurtos infrastruktūros mokestį“, - aiškina J. Olekas.

Remdamasis pasauline praktika, socialdemokratas skaičiuoja, kad nekilnojamasis turtas metro trasų prieigose gali brangti maždaug 50 proc.

Vilniaus savivaldybės darbas netenkina

J. Olekas teigė, jog įstatymo projektu siekia išjudinti procesą ir galų gale apsispręsti – bus Vilniuje metro, ar ne.

„Pati esmė – kad būtų kalbama, diskutuojama. Kad Vilnius galėtų būti kandidatas į metropoliteno atsiradimą. Diskusijos, kuriose man teko dalyvauti, buvo gana prieštaringos. Buvo siūlomi ir greitieji tramvajai, ir kiti dalykai. Bet tas pasibaigdavo, sakyčiau, entuziastų grupelės siūlymas. Mes, grupė Seimo narių, pasitarėme, kad įstatymo pateikimas ir svarstymas būtų papildomas laiptelis apsispręsti, ar mes renkamės (metro), ar mes ieškome kitų variantų“, - kalbėjo ministras.

Politikas teigė savo kailiu patiriantis, ką reiškia dabartinė Vilniaus transporto sistema.

„Manau, kad šitas įstatymas nepraeis be Vyriausybės nuomonės, - sakė J. Olekas. - Aš, kaip vilnietis, gyvenantis Vilniaus pakraštyje, matau, kad yra rimta problema, kurią reikėtų spręsti.“

Jei Seimas pritars šiam siūlymui, Metropoliteno įstatymas įsigalioti turėtų jau šių metų kovo 15 d.

A. Zuokas teigė negalįs patikėti tokia Seimo narių iniciatyva

Artūras Zuokas teigia, kad toks projektas būtų nereikalingas ir per brangus tiek Vilniaus, tiek visos valstybės biudžetui.

„Manyčiau, kad įstatymo projekto rengėjai turėtų susitikti su Lietuvos mokslininkais, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir kitais specialistais. Jie labai aiškiai paaiškintų, kad šiandien, gyventojų skaičiui mažėjant visoje Lietuvoje, neturint artimiausiu metu jokių galimybių, kad gyventojų skaičius, net Vilniuje, padidėtų iki 2040 m., tokia transporto priemonė, kurios vertė būtų ne mažiau 4 mlrd. Lt, faktiškai yra tiesiog nereikalinga“, - kalbėjo Vilniaus meras.

Pasak jo, apie kokį nors Vilniaus savivaldybės finansinį indėlį į metro projektą negali būti nė kalbos.

„Su tokiu mažu finansavimu, mums yra galvos skausmas, kaip rytoj apmokėti dyzelinį kurą, kad į gatves išvažiuotų autobusai. Ar užmokėti už elektrą, kad važiuotų troleibusai. Todėl toks projektas neturi jokio pagrįstumo. Bet, aišku, jeigu Vyriausybė nuspręs ir duos 4 mlrd. Lt, norės tą projektą įgyvendinti – sveikintina. Tai sukurs darbo vietas. Tik aš neįsivaizduoju, pagal Lietuvos biudžeto galimybes ir pagal tai, kad šiandien tam nėra jokio ekonominio poreikio, kad blaiviai mąstantis žmogus tokį projektą patvirtintų“, - reziumavo A. Zuokas.