Abejotinas elektromobilių rytojus

Pasaulyje elektra varomų automobilių technologija su tam tikromis pertraukomis plėtojama jau daugiau kaip šimtmetį. Bene labiausiai elektromobilių technologiją tobulinančių Japonijos automobilių gamintojų strateginiai pokyčiai rodo, kad šių transporto priemonių aukso amžius dar neatėjo ir galbūt niekada neateis. Tad Lietuvai galbūt neverta skubėti?

Jaučiamas progresas

Lietuvoje populiarinti elektromobilius ir kurti jiems skirtą infrastruktūrą bandoma jau ne vienus metus. Ekspertai sutinka, kad šioks toks progresas jaučiamas, bet esminės problemos, susijusios su šių automobilių finansavimu ar technologijomis, lieka neišspręstos.

„Šiek tiek progreso yra. Konkrečių valstybės veiksmų – subsidijavimo ar nuolaidų – kol kas nėra, bet sugalvoti nauji kelio ženklai, ieškoma finansavimo investicijų“, – sako Lietuvos elektromobilių asociacijos valdybos pirmininkas Laurynas Jokužis.

Jam pritaria ir bendrovės „Lesto“ elektromobilių iniciatyvos ir inovacinių projektų kuratorė Kristina Milčienė: „Progresas tikrai jaučiamas. Pirmi ir labiausiai apčiuopiami veiksmai – Susisiekimo ministerijos leidimas elektromobiliams važiuoti maršrutinio transporto juostomis.“

Vis dėlto, transporto priemonių skelbimų portalo „Autoplius.lt“ plėtros vadovo Viktoro Daukšo teigimu, tokie valstybės veiksmai prasilenkia su realybe.

„Įvertinus šiandienines naujų elektromobilių kainas, skubantiems lietuviams bus pigiau susimokėti baudas nei pirkti elektromobilius, – sako jis. – Automobilininkai jau dabar juokauja, kad artimiausius trejus metus Lietuvos autobusų juostomis leisime važinėtis užklydusiems estams, kurie pernai įsigijo 512 naujų elektromobilių.“

Valstybės parama

Viena pagrindinių kliūčių, stabdančių elektromobilių proveržį Lietuvoje, pasak L. Jokužio, yra laikas, per kurį automobilis atsiperka, o šis kol kas priklauso tik nuo valstybės politikos.

Verslininkas atskleidė, kad su naująja Lietuvos Vyriausybe buvo tartasi dėl projektų, pagal kuriuos bus subsidijuojamas automobilių perdarymas į elektromobilius. Vėliau planuojama apmokestinti automobilius su vidaus degimo varikliais.

„Tai nebūtų labai didelis mokestis, bet surinkti pinigai būtų skirti elektromobilių plėtrai, gerinti ir subsidijuoti infrastruktūras“, – teigė jis ir pridūrė, kad valdžiai taip pat buvo pasiūlyta taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą elektromobiliams.

Pasak K. Milčienės, didžiausias neatsakytas klausimas – elektromobilių finansavimas, nes Lietuvoje subsidijos įsigyjant elektromobilius neteikiamos.

„Iš išorės lėšos galėtų būti pritrauktos prasidėjus naujam ES finansavimo laikotarpiui – 2014–2020 metams“, – svarsto K. Milčienė.

Lūkesčiai nepasiteisino

Bene labiausiai naudoti elektromobilius skatina Skandinavijos šalys, tačiau, L. Jokužio teigimu, net ir šiose valstybėse, kur didelės mokesčių lengvatos, progresas nėra toks didelis, kaip buvo tikėtasi.

„Žmonės ten galbūt tikisi geresnių ir pigesnių technologijų, nes serijiniai automobiliai ten buvo gaminami 2006 metais“, – svarsto vaikinas.

Pavyzdžiui, automobilių gamintoja „Mitsubishi“ vien tik Europoje ketino parduoti 100 tūkst. elektromobilių, bet pardavė vos kelis šimtus. Pasak L. Jokužio, visi elektromobilių gamintojai „smarkiai nudegė“.

„Kol kas nėra bumo, kaip visi tikėjosi. Yra kelios būsimos akumuliatorių technologijos, kurios gerokai padidins nuvažiuojamą atstumą. Technologijos labai greitai keičiasi ir didiesiems gamintojams labai sunku orientuotis“, – komentavo L. Jokužis.

„Autoplius.lt“ duomenimis, praėjusiais metais Estijoje buvo parduota 512 naujų elektromobilių, Latvijoje – 6, o Lietuvoje pirkėjai neįsigijo nė vieno elektromobilio.

Tačiau L. Jokužis teigė abejojantis dėl elektromobilių perspektyvų Estijoje.

„Sunku pasakyti, ar Estija labai džiaugiasi savo elektromobiliais. Buvo pastatytas didelis tinklas įkrovimo stotelių, bet praėjusiais metais ES patvirtino šių stotelių standartus, kurių Estijoje esančios įkrovimo vietos neatitinka“, – pasakoja jis.

2011-ųjų spalį Seime vykusioje konferencijoje apie elektromobilių perspektyvas K. Milčienė pasidalijo ateities vizija, kad 2020 metais Lietuvos keliais riedės 152 tūkst. elektromobilių, o 2025 metais – 304 tūkst. Vis dėlto, šiandien kalbinta pašnekovė nebuvo tokia optimistiška.

„Manau, kad šias prognozes tikrai reikėtų koreguoti. Tuo metu pasaulyje vyravo manymas, kad perėjimas prie elektromobilių bus labai aktyvus. Tokiam optimizmui įtakos turėjo nuomonė, kad bus sukurta daug naujų verslo modelių, kurių nemaža dalis galiausiai nepasiteisino“, – tvirtina K. Milčienė ir siūlo šias prognozes nukelti mažiausiai penkeriems metams.

Žengia tolyn

Tuo metu didžiųjų Azijos, Europos ir Šiaurės Amerikos automobilių gamintojų dėmesys krypsta neįprastos, bet daug žadančios alternatyvos – vandeniliu varomų automobilių – link.

Duodamas interviu Vokietijos žurnalui „Wirtschaftswoche“ „BMW Group“ generalinis direktorius Norbertas Reithoferis teigė, kad naujų technologijų kūrimas – nemenkas iššūkis kiekvienam gamintojui, ir negailėjo kritikos Europos politikams.

„Nors Europos Komisija pabrėžia savo paramą elektromobilių rinkos proveržiui, kuriuo siekiama apsaugoti gamtą, tačiau ji nekuria atitinkamų sąlygų tokiems pokyčiams įvykti. – kritikavo N. Reithoferis. – Pasiūlymai prasilenkia su realia siūloma parama alternatyvių automobilinių sistemų plėtrai.“

Japonijos automobilių gamintojos valdybos vicepirmininkas Takeshi Uchiyamada, padėjęs išgarsinti hibridinius automobilius, mano, kad automobiliai su vandenilio kuro elementais yra daugiau žadantys nei elektromobiliai.

„Dėl savo trūkumų – važiavimo atstumo, kainos ir įkrovimo laiko – elektromobiliai nėra perspektyvus pakaitalas daugumai tradiciniu kuru varomų automobilių, – „Reuters“ teigė T. Uchiyamada. – Mums reikia kažko visiškai naujo.“

Šviesią ateitį vandeniliu varomiems automobiliams vaizduoja ir L. Jokužis. „Tai – viena alternatyvų, kuro elementai šiandien gerokai atpigę. Jei pavyktų juos pagaminti už protingą kainą, labai realu, kad tokio tipo automobiliai gali pakeisti elektromobilius“, – teigė jis.

Elektromobilių (ne)populiarumas

• Bendrovė „Nissan“ prieš dvejus metus pristatė elektromobilį „Leaf“, bet iki šiol visame pasaulyje jų pardavė mažiau nei 50 tūkst.
• Rinkos ekspertai prognozavo, kad iki 2020 m. elektromobiliai sudarys 10 proc. pasaulinės automobilių rinkos
• „Autoplius.lt“ duomenimis, pernai Estijoje buvo parduota 512 naujų elektromobilių
• Prognozuojama, kad iki 2025 m. Lietuvoje bus 15–16 tūkst. elektromobilių
• Šiuo metu Lietuvoje įregistruoti vos 4 tikri elektromobiliai ir įrengtos penkios įkrovimo stotelės