Pasaulinė kompanija CSC ketina Lietuvoje samdyti šimtus IT specialistų ir filologų

Padalinio gimtadienio proga Lietuvoje apsilankęs CSC viceprezidentas Johnas Walshas sakė, kad jo bendrovė vykdo ambicingą planą – sumažinti veiklos kaštus vienu milijardu dolerių. O tai reiškia, kad nemažą dalį darbo jėgos teks perkelti į tokias šalis, kuriose esama pakankamai jiems reikalingų specialistų, tačiau atlyginimai darbuotojams yra mažesni nei dominuojančiose rinkose.

Pasak jo, iš Lietuvos jau šiandien aptarnaujami globalūs CSC klientai Skandinavijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Liuksemburge, Austrijoje, taip pat JAV ir Azijos šalyse. Lietuviai teikia jiems pirminę pagalbą IT klausimais, aptarnauja įvairias verslo valdymo, saugumo ir kitas kompiuterines sistemas. Plečiant IT paslaugų centrą didžiausia plėtra numatyta esamose paslaugų srityse, prižiūrint įmonių infrastruktūrą, taip pat planuojama orientuotis į CSC strateginius sprendimus debesų kompiuterijoje, vizualizacijos bei mobilių programų kūrime bei aptarnavime.

Numatomas plėtimasis – šimtais darbuotojų

Lietuvos padalinyje Vilniuje šiuo metu dirba 285 darbuotojai, teikiantys paslaugas visą parą, kiekvieną savaitės ir metų dieną.

Padalinio vadovas Antanas Uršulis sakė: „Optimalu ir ekonomiškai naudinga, kai tokio tipo IT paslaugų centre dirba daugiau nei 1 tūkst. darbuotojų. Tuomet pasiekiami geriausi efektyvumo ir valdymo rodikliai, užtikrinama puiki aptarnavimo kokybė“.

Tiesa, nei A. Uršulis, nei J. Walshas neatskleidė, iki kurio laiko ketinama išplėsti Lietuvoje dirbantį kolektyvą iki tūkstančio ar daugiau darbuotojų. „Mūsų vizija, plečiantis verslui, užaugti iki šio rekomenduojamo dydžio ilgalaikėje perspektyvoje“, - teigė A. Uršulis.

Taip pat „CSC Baltic“ užsiminė, kad esamose patalpose tokiam darbuotojų kiekiui jau darosi ankšta, todėl svarstoma ir apie galimybę keltis į naujas patalpas arba dabartinio nuomojamo ploto didinimą – šis sprendimas turi būti priimtas iki šių metų birželio.

Dėl įmonės veiklos specifikos – dirbama su klientais iš pačių įvairiausių šalių – reikalingi ne tik žmonės, kurie išmano IT sritį, bet taip pat ir žmonių, mokančių Skandinavijos, Vakarų Europos, kitų kaimyninių šalių kalbas.

„Mūsų IT paslaugų centre jau dabar dirba panašus kiekis IT ir kalbų specialistų. Dirbant su užsienio rinkomis, mums reikia darbuotojų, galinčių susišnekėti tų šalių gimtąja kalba. Todėl įmonėje IT specialistus mokome papildomų užsienio kalbų, o filologams suteikiame IT žinių. Plečiantis mums reikės švedų, danų, norvegų, suomių, prancūzų, vokiečių, ispanų, anglų, rusų kalbomis susišnekančių darbuotojų“, – sakė „CSC Baltic“ vadovas.

Jo teigimu, IT specialistus įmonėje užsienio kalbų moko universitetų dėstytojai, o užsienio klientų aptarnavimui pakankamą kalbos mokėjimą galima pasiekti per kelis mėnesius. Tuo tarpu gero IT sprendimų architekto ugdymas trunka kelis metus.

„Manau, kad Lietuvoje švietimo sistema turėtų būti paslankesnė ir turėtų greičiau reaguoti į darbo rinkos poreikius. Darbo rinkoje IT specialistų paklausa auga – plečiasi ne tik „CSC Baltic“, bet ir kitos IT paslaugų įmonės, bankai. Šalis demonstruoja norą pritraukti ir daugiau užsienio IT kompanijų, o joms svarbu žinoti, kad čia ras pakankamai stiprios darbo jėgos. Taip pat labiau reikėtų skatinti jaunimą mokytis daugiau užsienio kalbų – skandinavistų rinkoje tikrai trūksta ir papildomos kalbos jaunimui gali padėti rasti darbą ir kurti savo karjerą“, – patarė „CSC Baltic“ generalinis direktorius.

Bendravimui su užsienio klientais labai naudingi ir imigrantai – jie sudaro apie 10 procentų „CSC Baltic“ personalo.

Iš Lietuvos bėgti neketina

Paklausus ar praėjus dešimtmečiui CSC nenuspręs migruoti į regionus, kuriuose darbo jėga bus dar pigesnė – pavyzdžiui, Afrikos šalis ar Bangladešą – J. Walshas patikino, kad plėtros planai Lietuvoje yra ilgalaikiai: „Be jokios abejonės, visos IT pramonės bendrovės nuolat tikrinasi kur galėtų vykdyti veiklą su mažiausiais kaštais. Bet norint kraustytis, šalies, į kurią perkeliama veikla, infrastruktūra turi būti pakankamai stipri, kad patenkintų informacijos perdavimo, poreikius, turi būti universitetų, šalys turi pateikti talentų darbo rinkai, kad galėtume gauti mums reikiamų įgūdžių – ar jie būtų techniniai, ar kalbų. Be to, svarbu ir vyriausybinis skatinimas – Lietuvoje mes glaudžiai bendradarbiaujame su „Investuok Lietuvoje“ ir vyriausybe, stebime, ar esama skatinimo kad pasiliktume ar plėstumėmės“.

„Kraustytis visuomet yra brangu, todėl investuoti siekiama tik ten, kur ketinama pasilikti ilgam, kur atrandame vietas savo strateginiams centrams, kur planuojame turėti darbuotojų numatomoje ateityje. Bet, be abejo, bėgant laikui visuomet įvertiname, ar esama kitų vietų, kur taip pat galėtume dirbti“, - pridūrė bendrovės viceprezidentas.