Ministras: nesikuklinkime – turime geriausią IT infrastruktūrą ir geriausius programuotojus

Informacinės technologijos – viena labiausiai besivystančių sričių pasaulyje. Ar Lietuva gali būti tarp lyderių?

„IT – yra mūsų niša. Tą patvirtina įvairi statistika. Lietuvoje puikiai išplėtotas šviesolaidinis internetas, intensyviai plėtojamas 4G tinklas, apie 2000 įmonių užsiima informacinėmis technologijomis. Lietuvos IT talentus vertina užsienio kapitalas - dešimtadalis tiesioginių užsienio investicijų tenka IT sektoriui“, - sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Laiku investavome į infrastruktūrą

Lietuva turi vieną labiausiai išplėtotų viešojo interneto prieigos tinklų visoje Europoje, plačiajuosčio ryšio tinklas dengia 97 proc. šalies teritorijos, esame lyderiai pagal naujos kartos interneto prieigos tinklų diegimą.

Naujausiais duomenimis, Lietuva pagal šviesolaidinio ryšio linijų naudojimą plačiajuosčio interneto prieigos paslaugoms teikti ir toliau išlieka pirmoji Europos Sąjungoje bei penktoji pasaulyje, nusileisdama tokioms valstybėms kaip Pietų Korėja, Jungtiniai Arabų Emyratai, Honkongas ir Japonija.

Interneto prieigą turi 65 procentai namų ūkių, o štai kompiuteriais ir internetu naudojosi beveik visos gamybos ir paslaugų įmonės.

„Lietuva laiku investavo į infrastruktūrą. Tai leido ir verslui, ir universitetams, ir viešajam sektoriui turėti itin greitą interneto ryšį. Dabar jau tas ryšys yra prasiplėtęs beveik iki kiekvienų buto durų“, - sako Vilniaus Universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas dr. Linas Bukauskas.

Mūsų IT įmonės konkurencingos, nes turi aukšto lygio specialistus

Laiku sukurta infrastruktūra leido augti IT talentams, kurie dabar dirba Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonėse. Dr. Linas Bukauskas sako, kad viena didžiausių paskatų užsienio firmoms ateiti į Lietuvą yra būtent žmogiškieji ištekliai. Anot jo, ateidamos jos skaičiuoja, kokios bus galimybės pritraukti žmogiškuosius išteklius, ir kokia bus darbuotojų konkurencija. Stambios įmonės, atėjusios į Lietuvą, sukuria darbo vietas mūsų žmonėms, ir tai parodo, kad studentai yra išugdyti pakankamai, ir užsienio įmonėms čia ateiti apsimoka.

Verslas ir mokslas Lietuvoje bendradarbiauja gana aktyviai, Lietuvoje veikia ne vienas technologinis parkas ar slėnis.

Dr. L. Bukauskas pasakoja, kad vienas iš bendrų verslo ir mokslo projektų netgi buvo pristatytas renginyje ICT2013. Įmonių grupė „BAIP“ kartu su VU sukūrė našiausią Lietuvoje superkompiuterį ir jo infrastruktūrą. „Įmonės tampa ne tik programinės įrangos ar geležies pardavėjomis, bet ir intelektinio produkto kūrėjais kartu su universitetu. Tai vienas iš didžiausių universiteto siekių: kad kuo daugiau organizacijų jaustųsi galinčios prisijungti prie universiteto veiklų ir galinčios jas įgyvendinti kartu su mumis“.

Bendradarbiaudami su verslu, Lietuvos studentai save išbando ir panaudoja savo kūrybiškumą, kurio, pasak mokslininko, Lietuvos studentams netrūksta. „Kai studentui duodi išspręsti realią problemą, jie gauna palaikymą iš organizacijos, vadovo, dėstytojų ir sprendžia problemas kitais būdais, kūrybiškai ir taip, kaip kiti dar nepagalvojo iki tol“.

„Mūsų IT įmonės yra konkurencingos, nes turi aukšto lygio specialistus. Kuo geresni specialistai, tuo įmonės konkurencingesnės. Tačiau pats didžiausias dalykas, į ką reikėtų atkreipti dėmesį IT srityje, yra inovatyvumas, naujų inovatyvių idėjų generavimas, testavimas, eksperimentavimas ir steigimas. Tik tokiu būdu tapsime pranašesni prieš kitas valstybes“, - sakė dr. Linas Bukauskas.

Ar ateityje nepritrūksime specialistų?

Dr. Linas Bukauskas sako, kad norint ir ateityje turėti gerų IT specialistų, reikia dėti labai daug pastangų ir turėti aiškią viziją, kaip bus ugdoma IT sritis.

Informacinių ir ryšių technologijų specialistų trūkumą Europos Sąjunga jau įvardino kaip rimtą problemą, galinčią stabdyti ekonomikos augimą, todėl 2012 m. pabaigoje paskelbė „Didžiosios koalicijos skaitmeniniams įgūdžiams ir užimtumui ES skatinti iniciatyvą“.

IT specialistų trūkumo problemą įžvelgia ir Lietuva ir ketina ją spręsti, - asociacijai „Langas į ateitį“ inicijuojant, 3 ministerijos, 6 nevyriausybinės organizacijos ir 2 universitetai ICT2013 renginio metu pasirašė bendradarbiavimo memorandumą ir įkūrė Nacionalinę skaitmeninę koaliciją.

Koalicija susibūrė tam, kad iš esmės sumažintų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų trūkumą, gyventojams padėtų tobulinti darbui reikalingus IRT gebėjimus, gerintų sąlygas kurtis IT verslams, plėtotis skaitmeninei rinkai, pritrauktų daugiau jaunimo rinktis IRT ir kitas tiksliųjų mokslo studijas, stiprintų visuomenės supratimą apie skaitmeninių gebėjimų ir įgūdžių svarbą.

Kaip pasirašant memorandumą sakė Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, interneto plėtra suteikė ne tik galimybes, ji ir įpareigojo mus plėtoti savo įgūdžius. „Jokia infrastruktūra nebus reikšminga, jeigu neturėsime jaunų talentingų specialistų“.

Perspektyvos į ateitį

Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento direktorė Lina Domarkienė sako, kad dideles perspektyvas gali atverti ir naujoji ES programa „Horizon 2020“, skirta investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas. „Šioje programoje IT užima gana svarią vietą, todėl labai tikiuosi, kad Lietuvos viešasis sektorius kartu su verslu sėkminga pasinaudos šios programos teikiamomis galimybėmis ir kartu sukurs inovatyvių sprendimų“.

L. Domarkienės teigimu, jau dabar daug dėmesio skiriama elektroninių paslaugų, atitinkančių verslo įmonių ir piliečių poreikius, sukūrimą, - tai sveikatos, mokymosi, viešųjų pirkimų paslaugos.

Taip pat siekiama didinti lietuviško turinio apimtį internete: skaitmeninant ir skleidžiant Lietuvos kultūros paveldą, sudarant sąlygas Lietuvos gyventojams naudotis informacinėmis technologijomis, turinčiomis lietuviškas sąsajas.

Kita labai svarbi sritis – valstybės duomenys. Ne tik tam, kad viešasis sektorius galėtų jais naudotis, bet kad ir visuomenei jie būtų prieinami.

Nors šioje srityje dar yra ką nuveikti, gerų pavyzdžių, kaip privatus sektorius pasinaudoja valstybės duomenimis ir sukuria visuomenei naudingą produktą jau yra. Kaip vienas tokių pavyzdžių, - gyventojų pamėgta mobili programėlė „Orai“, veikianti naudojantis Lietuvos hidrometereologijos tarnybos duomenimis.

ICT2013 leido pasimatuoti savo galimybes

Didžiausias Europos informacinių ir ryšių technologijų renginys ICT2013 leido ne tik išgirsti ir pamatyti naujausias šios srities tendencijas, bet ir „pasimatuoti“ savo galimybes ir pasiekimus, kurie, anot vieno renginio organizatorių susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus, visai ne prasti, o šio renginio pagalba galėtų ir greitoje ateityje pagauti proveržį ir leisti įtvirtinti savo pozicijas IT srityje.

„Nebūkime per kuklūs – turime geriausią infrastruktūrą, geriausius programuotojus, inovatyvias įmones ir aukšto lygio universitetus. Visa tai leis mums išlaikyti tvirtas pozicijas ir ateityje“, - sakė ministras R. Sinkevičius.

Didžiausias Europos informacinių ir ryšių technologijų renginys ICT2013 vyko Vilniuje lapkričio 6-8 dienomis. Tai – vienas didžiausių renginių Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai metu, kurį organizavo Susisiekimo ministerija kartu su Užsienio reikalų ministerija ir Europos Komisija.