Nuo aklumo kosminėse misijose ir glaukomos Žemėje saugos KTU išradimas

Į KTU „Santakos“ slėnio KTU Mokslo, technologijų ir verslo centrą persikėlusios KTU Sveikatos telematikos mokslo instituto tyrėjų komandos, vadovaujamos profesoriaus Armino Ragausko, sukurta glaukomos neinvazinės diagnostikos technologija leidžia matuoti ne tik akies obuolio vidinį spaudimą, bet ir smegenų skysčio spaudimą kaukolės viduje. Tyrimo, atlikto fiksuojant abu rodiklius glaukoma sergantiems pacientams ir kontrolinei sveikų savanorių grupei, rezultatų publikavimas sukėlė nemažą sujudimą ir Europos, ir JAV oftalmologijos mokslo erdvėje.

„Šiandien glaukomai diagnozuoti taikoma metodika netiksli, o tokio patologinio reiškinio, kurio priežastys yra neaiškios, suvaldyti neįmanoma“, – teigia KTU profesorius, Sveikatos telematikos mokslo instituto vadovas.

KTU mokslininkų komanda kartu su LSMU profesore Ingrida Janulevičiene pasiūlė inovatyvią glaukomos diagnostikos metodiką, kuri ateityje padės tiksliau diagnozuoti ligą ir atstatyti gyvenimo kokybę milijonams žmonių visame pasaulyje. Inovacija atvers visiškai naujas galimybes ankstyvajai glaukomos diagnostikai ir efektyvių gydymo metodų sukūrimui.

Kad keliautojai į Marsą nenuskristų akli

Glaukomos diagnostika – tik vienas iš galimų Institute sukurtų inovacijų pritaikymo atvejų. Inovatyviais sprendimais paremtų diagnostinių prietaisų taikymo sritys – nuo sporto iki kosmoso medicinos, jie gali padėti efektyviai diagnozuoti ir gydyti sergančiuosius neurologinėmis ligomis. KTU Sveikatos telematikos mokslo instituto mokslininkai bendradarbiauja atliekant tyrimus Europoje ir pasaulyje – nuo Kembridžo universiteto iki JAV nacionalinio erdvės biomedicininių tyrimų instituto ir NASA.

Šiuo metu KTU mokslininkų sukurtos neinvazinės žmogaus smegenų diagnostikos technologijos ir technika naudojami atliekant tyrimus JAV ir Vokietijoje pagal JAV Nacionalinės erdvės agentūros (NASA) ir Nacionalinio erdvės biomedicininių tyrimų instituto finansuojamus projektus.

„Siekiama suprasti ir suvaldyti astronautų patiriamą mikrogravitacijos sukeliamą sindromą, kai per pirmąją savaitę erdvėje apie 35 astronautų tinsta smegenys, optinis nervas, sutrinka rega bei astronautų orientacija. Nesuvaldžius šio sindromo galima tik svajoti apie žmonių keliones į Marsą, nes daugelis keliautojų ten, tikėtina, nuskristų akli“, – aiškina A. Ragauskas.

Inovacijų ekosistemos fragmentas Kaune

Mokslinės žinios prieinamos daugeliui vienoje ar kitoje mokslo srityje dirbančių tyrėjų, tačiau jas pastebėti ir paversti žmoniją gelbstinčiomis technologijomis geba nedaugelis. KTU profesoriaus nuomone, tam įtakos turi keletas faktorių.

„Būtina tvari ekosistema inovatyvumui plėtoti – turi būti pakankamai moderni tyrimų infrastruktūra, kad ji leistų generuoti pasaulyje konkurencingas mokslo žinias, yra reikalingas ir lengvai prieinamas rizikos kapitalas, o universitetuose privalo būti dėstomi dalykai, kurie skatintų kūrybingumo ir inovatyvumo ugdymą“, – vardija A. Ragauskas.

Mokslininko nuomone, naujasis KTU „Santakos“ slėnio Mokslo, technologijų ir verslo centras – tai vienas iš tvarios inovacijų ekosistemos fragmentų.

„Puiku, kad po daugybės metų modernizuojama universiteto infrastruktūra, įsigyta unikalios ir modernios tyrimų įrangos, kuri atitinka pasaulinius standartus, greta kuriasi aukštųjų technologijų verslas“, – naujojo Centro privalumus vardija A. Ragauskas. Sveikatos telematikos mokslo institutas – vienas iš kelių svarbiausių KTU mokslo institutų, įsikursiančių naujajame Centre.