Štai čia sutelktos didžiausios Lietuvos mokslo viltys: kalbama net apie pirmąją Nobelio premiją

„Kai skaičiau popierius, kad Lietuva gamina 10 proc. pasaulio mokslinių lazerių, skamba gerai, bet kol nepamatai ir nepajunti, to negali suprasti. Kai skaitai, kad biotechnologijų Lietuva gamina dešimt kartų daugiau nei Europos vidurkis, irgi atrodo tik popierius, bet kai pamatai, supranti – Lietuva tikrai turi perspektyvą, Lietuva tikrai bus inovacijų šalimi. Lietuvos mokslas šiandien sužydi gražiausia gėle, atidarome du labai svarbius pasaulinio (lygio) mokslo tiriamuosius centrus“, – atidaryme kalbėjo prezidentė.

Premjeras pabrėžė, kad šiuose centruose yra sutelkta geriausia, ką turi Lietuva, – tai ir pasaulinio lygio mokslininkai, ir talentingas jaunimas, ir moderniausia tyrimų įranga.

„Šiandien esame įgyvendintos svajonės liudininkai. Duris atvėrė Lietuvos mokslų Meka, mūsų protų centrai. Čia dirbantys mokslininkai sukuria beveik du trečdalius Lietuvos mokslo produkcijos, jeigu ją matuotume publikacijų ir patentų skaičiumi“, – atidaryme sakė premjeras.

„Iš akademikų jau girdėjau, kad čia sukurta tokia bazė, iš kurios galima taikytis į Nobelio premiją. Tikiuosi, netolimoje ateityje taip ir atsitiks. Gal net ne vieną kartą, – kalbėjo premjeras. – Bet dabar didžiausia mūsų viltis, kad čia sutvirtės mokslo, studijų ir verslo lydinys – geriausias kuras mūsų pažangos varikliams. Kad čia bus tos durys, kurias atvers iš plataus pasaulio grįžtantys mūsų protai, talentai iš kitų šalių ir investuotojai, norintys gaminti inovatyvius produktus ir kurti naujas technologijas“.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius Anchelis Gurija pabrėžė, kad Vilniuje atidaroma CERN paroda yra atspindys to, ką jis yra matęs pačiame CERN: „Tai – puikus mokslo ir technologijų bendradarbiavimo pavyzdys, kuriame tiriamos pasaulio paslaptys. O šioje parodoje viso pasaulio europiečiai gali sužinoti apie daleles, apie tai, kas vyksta CERN, gali pamatyti šios organizacijos vertybes.“

Vyriausybės pranešime pateikiama informacija, kad bendra Jungtinio gyvybės mokslų centro projekto vertė – 49,5 mln. eurų, iš kurių 14,6 eurų skirta iš šalies biudžeto, Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro projekto vertė – 69,2 mln. eurų, iš kurių 10,4 eurų skirta iš biudžeto, o kitos lėšos – iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Į Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centrą įeinančio Fizinių ir technologijos mokslų centro direktoriaus Gintaro Valušio tvirtinimu, Saulėtekyje susitelks stipriausias tarptautinis Lietuvos mokslo potencialas.

„Mano žiniomis, mokslininkų, cituotų per tūkstantį kartų, šalyje yra 42, o 85 proc. jų dirba Saulėtekyje“, – paskaičiavo profesorius.

Šiame centre – keturių aukštų, daugiau nei 24 tūkst. kvadratinių metrų ploto komplekse – įkurta didžiausia ir moderniausia Lietuvoje bei Baltijos šalyse fizinių, chemijos ir technologijos mokslų tyrimų bazė. Čia veiks 46 mokslinės laboratorijos ir jų grupės, kurių moksline, technologine infrastruktūra galės naudotis ne tik mokslininkai, bet ir verslo atstovai. Vienu metu mokslinius tyrimus atlikti, plėtoti eksperimentus galės atlikti 800 studentų, 160 doktorantų, dirbs 200 mokslinio-pedagoginio personalo. Jiems įrengtos 24 auditorijos, 10 mokomųjų mokslinių laboratorijų, 3 kompiuterių klasės, 23 moderniausia įranga aprūpintos atviros prieigos mokslinės laboratorijos, savarankiškoms studijoms skirtos darbo vietos.

Jungtinis gyvybės mokslų centras gali būti prilygintas moderniausiems pasaulio universitetų gyvybės mokslų centrams. Jo tikslas – sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų erdvę biotechnologijos ir molekulinės medicinos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros reikmėms. Jis kuriamas VU Biochemijos ir Biotechnologijos institutų, Gamtos mokslų fakulteto biologinių katedrų pagrindu. Projekto įgyvendinimas sudarys galimybes į Lietuvą pritraukti tiesioginių užsienio investicijų. Jungtį su verslu užtikrins bioinkubatorius.