Kaip e-komercijos vystymas veikia Lietuvos ekonomiką?

Lietuva nėra išimtis, tad ir šios šalies verslininkai vis dažniau susimąsto apie verslo plėtrą bei vystymąsi. Vien tradiciškai jau verslo nebesusikursi, būtina diegti naujas technologijas bei naudotis jomis. Jei verslas Lietuvoje liks tradiciniu, bus naudojami tik esami materialiniai ištekliai ir resursai, greitu laiku jis taps nekonkurencingu ir paprasčiausiai žlugs. Įtakos verslo krypčiai turi vidiniai šalies ir jos gyventojų, kitaip vartotojų, poreikiai ir norai, gyvenimo būdas. Šiuo metu naudojami gamybiniai ištekliai ir darbo jėgos potencialas lemia tik mažą dalį valstybės poreikių.

Lietuva turi pakankamai aukštą ruošiamų darbuotojų kvalifikaciją.  Labai atsakingai ir gerai paruošti darbuotojai, besivystantys smulkus bei vidutinis Lietuvos verslas, eksporto kryptys – viskas suteikia Lietuvos valstybei palankias sąlygas diegti 'e-commerce' idėją, kurios dėka Lietuva galės gana greitai pasivyti ekonomiškai stiprias bei išsivysčiusias Europos Sąjungos valstybes. Tai leis užimti vieną pirmaujančių vietų visoje verslo rinkoje. Jau yra nemažai, sėkmingai veikiančių verslo pavyzdžių Europoje  ir visame pasaulyje, kurie naudoja e-commerce idėją ir ją besinaudodami sparčiai plečia savo verslą ir didina šalies ekonomiką. Tai yra lokali prekyba ar paslaugų suteikimas, eksportas. 

“Statista” internetinio resurso duomenimis Lietuvos gyventojų, kurie naudojosi elektroninės komercijos paslaugomis asmeniniams poreikiams laikotarpiu nuo 2009 metų iki 2014 metų, dalis atitinkamai užaugo nuo 1,9% iki 4,5%.  

Šiais 2016 metais metinis elektroninio verslo prieaugis (CAGR 2016-2020)  siekia 9,77%.  2016 metais šios sferos paslaugomis naudojasi apie 66.72% vartotojų, laukiama, kad 2020 metais jau bus pasiekta  78.23% vartotojų.

Žemiau esančios diagramos parodo, kokios amžiaus grupės vartotojai dažniau naudojasi elektroninėmis paslaugomis ir kokios lyties atstovai labiau pasitiki informacinių technologijų galimybėmis.  Pirmoje diagramoje matoma, kad dažniausiai e- paslaugomis naudojasi jauni ir vidutinio amžiaus vartotojai, t.y. 24-44 metų. Antra diagrama rodo, kad tų pačių amžiaus grupių vyrai naudojasi interneto galimybėmis dažniau nei moterys.

E-Komercija yra tikrai puikus būdas išplėsti savo verslą technologijų pagalba, suteikti pirkėjams galimybę pasiekti Jūsų produktus dvidešimt keturias valandas per parą, septynias dienas per savaitę visus metus, tad galėsite neprarasti savo klientų ir aptarnauti juos visus metus, kai jiems to prireikia. Interneto teikiamos galimybės leidžia aptarnauti ne tik savo šalies rinką bei vartotojus, bet ir vartotojus visame pasaulyje.

Elektroninis verslas teorijoje

Verslo ir ekonomikos mokyklos ekonomikos mokslų kandidatės Monikos Lingytės mokslinis straipsnis, kuriame lyginamas Lietuvos ir Graikijos moterų, besinaudojančių elektroninės komercijos paslaugomis, elgesys, parodė, kad Lietuvos moterys dažniau pasinaudoja šia galimybe, pasitiki jomis. Apklausos buvo atliekamos tarp moterų panašaus amžiaus ir išsilavinimo. 

Kas yra elektroninis verslas suprantama buities kalba?

Tai prekių bei paslaugų pirkėjo ir pardavėjo santykiai „už akių“. Pirkėjas ir pardavėjas nemato vienas kito, naudodamiesi internetu, jie pasirašo sutartis, sudaro sandorius, prisiima atsakomybę, vykdo įsipareigojimus, parduoda bei perka reikalingas prekes ir paslaugas. Kitaip– elektroninis verslas yra visi verslo santykiai, atliekami virtualiai IT technologijų pagalba.

Ecommerce-europe.eu duomenimis 2014 metais  Lietuvoje gyveno apie 2,9 milijono žmonių,  iš kurių 72% yra interneto vartotojai. 650 000 jų naudojasi elektroninėmis parduotuvėmis. Šie 'onlain' pirkėjai vidutiniškai išleidžia apie 630 Eurų per metus. 35% Lietuvos gyventojų naudojasi socialiniais tinklais. 2014 metais Lietuvos BVP pasiekė 36 800 milijonų Eurų, iš kurių 1.13% buvo leidžiamas elektroninei komercijai. Apytikslė norma Lietuvoje yra 21%.

Atsižvelgiant į šiuolaikinio vartotojo gyvenimo ritmą, elektroninė komercija yra būtina prekybos rinkoje. Tai naudinga ne tik vartotojui, kuris nešvaisto savo laiko, ieškodamas prekių per įvairias parduotuves, bet ir pačiam pardavėjui, kai jis gali savo prekes parduoti visą parą, neribojant parduotuvės darbo laiko, visomis savaitės bei metų dienomis. Pirkėjas perka, o pardavėjas pristato prekes į namus.

Lietuvoje jau yra tokio verslo pavyzdžių, kurie tikrai įtakoja greitesnį bei patogesnį vartotojų aptarnavimą. Besivystant tokiam verslui turi vystytis ir Lietuvos ekonomika bei didėti Lietuvoje gaminamų prekių ir produktų paklausa Europos rinkoje.

Informacinis  straipsnio partneris  paskolos24.lt