Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » |
Praėjus pusantrų metų po to, kai ministrų kabinetas pritarė Lietuvoje neišvystytos transporto priemonės - metro - idėjai ir pasiūlė koreguoti jos teisinį reglamentavimą, Vyriausybė vėl grįžta prie šio klausimo. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Ketvirtadienį Vyriausybė svarstys siūlymą pritarti 37 Seimo narių parengtam Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektui, tačiau su kai kuriomis pastabomis. Susisiekimo ministerija siūlo įstatyme aiškiai apibrėžti, kokia transporto rūšimi būtų laikomas metropolitenas, tikslinti nuostatas dėl projekto pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu, taip pat atsisakyti galimybės perduoti valstybei projektų vykdymą, nes keleivių vežimas yra savivaldybių funkcija. Anot ministerijos, derėtų nustatyti maksimalią galimą koncesijos sutarties trukmę, apibrėžti, kada turtas perduodamas valstybės, o kada - savivaldybės nuosavybėn. Vyriausybė pernai balandį palaikė Susisiekimo ministerijos siūlymą neatmesti metro idėjos, tačiau jos teisinis reglamentavimas pripažintas netinkamu. Tuo metu premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad metro idėja yra utopija. Visiškai atmesti metro idėją pernai balandį siūlė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, kurios nuomone, trūksta lėšų dviračių takams, gatvėms ir keliams tvarkyti, nekalbant apie kur kas didesnius investicijų projektus. Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra vetavusi Metropoliteno koncesijos įstatymą, tuo metu jo autoriai sako, kad Vilniuje nusprendus tiesti metro, būtų atvertas kelias kelių milijardų litų vertės užsienio investicijoms. Metro sąjūdžio valdybos pirmininkas Juozas Zykus yra sakęs, kad 7 kilometrų ilgio metro statyba kainuotų apie 300 mln. eurų. Pasak jo, metro galėtų būti pastatytas per 30 metų. |