Kas iš tikro programavo rinkėjo puslapį? Kyšančios ausys ir įspūdingas pinigų taškymas

– Kaip jūs vertinate diskusiją, kad dėl visų nesusipratimų, lėmusių pirmojo rinkimų turo rezultatų skaičiavimą ir pateikimą kalta IT firma „iTree Lietuva“?

Mano žiniomis, tokią situaciją lėmė ne viena VRK IT sistema, o su tuo susijusi ir ne viena firma.

– Juk viešai buvo kalbama tik apie „iTree Lietuva“ firmą?

– VRK viešieji pirkimai rodo, kad būta IT pirkimų iš kelių įmonių, buvo sudaromos ir jungtinės pirkimų sutartys, ir pavienės.

Kiek žinau, tuose konkursuose dalyvavo ir firmos „Lema“, „Baltneto komunikacijos“, o po „iTree Lietuva“ vėliava yra trys įmonės – „iTree“, „iTree Lietuva“ ir „iTree finance“.

„iTree Lietuva“ yra laimėjusi du VRK skelbtus konkursus, kurių darbai siekė maždaug 1,5 mln. eurų.

Rinkėjų puslapį, dėl kurio kilo skandalas, programavo įmonė „Tieto“, kuri kažkada buvo susijusi su „Telekomu“, o dabar deklaruoja, kad dirba su Skandinavijos rinka.

Kitaip tariant, spaudoje minima tik viena „iTree Lietuva“, o iš tikrųjų už tų VRK konkursų IT paslaugoms įsigyti kyšo ir kur kas daugiau ausų. Be jau minėtų įmonių dirbo ir JAV įmonė „Cloudflare“, kuri privalėjo užtikrinti visą IT sistemos saugumą bei stabilumą.

– Tai kodėl pirmojo rinkimų turo naktį taip ilgai nebuvo skelbiami balsavimo duomenys? Išeitų taip, kad devynios auklės, vaikas – be galvos?

– Manau, kad kaltę už nesusipratimus ir nesklandumus turėtų prisiimti visos įmonės. Pirmiausia rinkimų dieną strigo VRK puslapis, prie kurio rinkimų apylinkės negalėjo prisijungti. Vakare prasidėjo problemos dėl balsavimo duomenų apdorojimo.

Iš VRK vadovo Zenono Vaigausko paaiškinimų darytina išvada, kad rinkimų komisijos atsiuntė duomenis, tačiau jie buvo neteisingai suvesti į kompiuterius. Teko šiuos nesusipratimus taisyti. Kitas dalykas – buvo abejojama tų skaičių kokybe ar tikslumu. Todėl dar kartą viskas buvo surašoma ranka, o tai užtruko.

Be to, rinkimų dieną dar pastebėjau, kad balsavimo duomenų paskelbimas vėlavo: tarkim, rinkimų rezultatai buvo sugeneruoti 23.10 val., o mes juos pamatėme 23.20 val. Dešimt minučių užtruko.

– Kodėl?

– Todėl, kad kažkokioje technologinės grandinės vietoje balsavimo duomenys užtruko.

– Jeigu VRK teko balsavimo duomenis dar apdoroti ir rankomis, tai ar nebūtų pagrįstas nuogąstavimas, kad tokio proceso metu „dėl žmogiškųjų faktorių“ įvyko viena kita paklaida kurio nors kandidato ar partijos naudai?

– Rezultatai ne kartą buvo perskaičiuoti. Be to, rinkimų apygardose dirbo stebėtojai. Ir pats turėjau tokį statusą Trakuose ir Lentvaryje.

– Kas ir kaip galėjo pasinaudoti VRK IT sistemos gedimais?

Nutekėjo informacija apie balsuojančius asmenis per „Mano rinkėjo puslapį“. Kai kur buvo netikslūs reitingavimo duomenys, nes dalis pagyvenusių žmonių tiesiog nereitingavo kandidatų. Ar dėl to, ar kitų aplinkybių pasikeitė realūs balsavimo rezultatai? Nežinau. Galiu tik spėlioti. Techniškai tokių galimybių buvo. Partijų naudai greičiausiai buvo perkama nedaug balsų.

Vadinamieji IT sistemos nulūžimai per rinkimus, mano galva, buvo netyčiniai. Kaltę privalėtų prisiimti už tai atsakinga įmonė. Be to, būtina griežtinti IT paslaugų viešuosius pirkimus. Šiuo metu pinigai už šias paslaugas tiesiog taškomi.

– Kaip bus su šiuose Seimo rinkimuose naudojama IT sistema? Ja galima bus naudotis ir ateityje?

– Ji nėra nauja, ja buvo jau naudojamasi per praėjusius savivaldybių tarybų rinkimus. Prieš šių metų Seimo rinkimus buvo perkamos tam tikros šios IT sistemos aptarnavimo, parengimo, priežiūros paslaugos. Nauja sistema iš esmės nebuvo kuriama.

– Ar jus, kaip stebėtoją, per rinkimus delegavo kažkokia partija?

– Ne, aš nepriklausau jokiai partijai. Pykstu ant senų partijų, džiaugiuosi naujomis, bet neatstovauju nė vienai. Dalyvavau rinkimuose kaip nepriklausomas stebėtojas.

Šiemet buvau tas žmogus, kuris siūlė pinigus už informaciją apie perkamus balsus. Tokias žinias Trakuose buvau pasiryžęs pirkti už 50 eurų, bet išlaidų nepatyriau, o per praėjusių metų savivaldybių tarybų rinkimus surinktą informaciją apie balsų pirkimus perdaviau policijai. Buvo pradėtos bylos.

– Tai šiemet Trakuose niekas balsų nepirko?

– Balsai buvo perkami per išankstinį balsavimą. Girdėjau, kad tokią informaciją policijai perdavė Darbo partijos atstovai. Tačiau, kai ėmiau aiškintis, ką galėčiau už tokią informaciją paskatinti, supratau, kad viskas tik kalbų lygyje.

– Būta kalbų, esą Trakų rajone 2 000 balsų galima buvo nusipirkti už 40 tūkst. eurų. Ar tai galėtų būti tiesa?

Neįsivaizduoju, kaip tai galima būtų padaryti techniškai. Sunkiai. Bet balsuojant namuose yra galimybių pirkti balsus. Tačiau tokiu atveju juos tektų skaičiuoti šimtais, o ne tūkstančiais.

– O kiek kainuodavo Trakuose vienas rinkėjo balsas?

– „Didmeninė kaina“ – 20 eurų už balsą, „mažmeninė“ – nuo 5 iki 10 eurų. Patikėkit, skaičius žinau (juokiasi). Juk dirbau šioje srityje tam, kad tie pirkėjai ir pardavėjai būtų išgaudyti.

Kiek žinau, balsai buvo perkami Paneriuose. Apie tai informaciją buvau perdavęs ir žurnalistams. Ten buvo perskaičiuoti balsai.

– Tai kas čia vyksta? Šitiek pinigų išleista įvairioms IT sistemoms, o balsus galima paprasčiausiai nusipirkti?

– Popierinį daiktą visada paprasčiau sufalsifikuoti nei skaitmeninį. Jei ateityje vis dėlto bus nuspręsta įvesti elektroninį balsavimą, išsispręs daugybė problemų. Prieš tai, žinoma, reikėtų išspręsti ir ne vieną tokio balsavimo saugumo problemą.