Naujausias tyrimas: kodėl žmonės Lietuvoje tiki sąmokslo teorijomis – atsakymas ne toks jau paprastas

„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tie dalykai yra visiškai nesusiję. Bet pradėjusi žiūrėti, kodėl tie dalykai koreliuoja statistiškai, pradėjau žiūrėti į įvairias teorijas ir aiškinimus nuo ko apskritai priklauso tikėjimas sąmokslo teorijomis. Ir paaiškėjo, kad kai kurie dalykai yra būdingi mūsų gyventojams.

Jeigu žmonės jaučia, kad kai kurie dalykai vyksta nuo jų nepriklausomai, tai keičia jų gyvenimus, jie jaučia tam tikrą bejėgiškumo jausmą, tam tikrą nuskriaustumo jausmą, statuso praradimo jausmo. Ir jeigu jie jaučia, kad visa tai, kas viešumoje yra kalbama kažkaip nedera su tuo, ką jie patys jaučia, jie galvoja kitaip. Tai tada irgi didėja tas palankumas sąmokslo teorijoms“, – Žinių radijo laidoje sakė sociologė A. Ramonaitė.

Jos teigimu, Lietuvoje yra nemaža dalis žmonių, kurie iki šiol jaučia itin gilią nuoskaudą dėl to, kas įvyko po Sovietų sąjungos subyrėjimo.

„Bet ne dėl to, kad nepatiktų kažkaip Nepriklausomybė kaip tokia, bet dėl to, kad tie pokyčiai buvo labai dramatiški ir jie buvo labai skausmingi. Bet viešumoje niekas apie tai nekalba. Ir tam tikri patirti skausmingi dalykai lieka tarsi kiekvieno asmeninė problema. Ir iš to net mėgstama pasišaipyti – jeigu sakai, kad blogai, jog sugriuvo kolūkiai, iš to dažnai viešumoje šaipomasi. Bet žmonėms dėl to dažnai skauda.

Jie jaučia, kad dalis jų gyvenimo yra kartu sugriuvę su tais kolūkiais, gamyklomis, kuriose dirbo daug metų. Panašu, kad tuos nuoskaudos atsiliepia po tiek metų nepasitikėjimu tuo, kas yra šnekama viešumoje“, – tyrimo rezultatais dalijosi VU TSPMI profesorė.

Ir nors šis ryšys, anot jos, kiek aplinkinis, bet pradėjus gilintis tampa pakankamai akivaizdus.

A. Ramonaitė svarstė, jog vengimą kalbėtis apie šiuos skaudulius galima aiškinti dviem aiškinimais.

„Vienas aiškinimas yra toks, kad iš dalies mes bijome, jog tai gali kažkiek padėti Rusijos propagandai. Pats Vladimiras Putinas labai kritikavo Rusijoje tuos 1990 metus, kai labai daug chaoso buvo, gerokai daugiau nei Lietuvoje.

Bet kita priežastis, kuri yra pastebima visoje post–komunistinėje vidurio rytų Europoje, ne tik Lietuvai būdinga, tai tie, kas yra kultūrinis, politinis, ar net akademinis elitas, dauguma jų nieko neprarado. Jie daug išlošė tos transformacijos laiku. (…) Jie nejaučia jokios nuoskaudos ir problemų nepatyrė. Ir kai nesi to patyręs, galvoji, kad ir kiti nepatyrė. O jeigu kas nors skundžiasi, tai atrodo, kad išsigalvoja“, – aiškinimus Žinių radijo laidoje pateikė A. Ramonaitė.

VU TSPMI profesorė teigė, jog tai, kad skausmingas patirtis išgyvenusiems žmonės nėra atjautos, pastebi ir kiti mokslininkai.

„Tas bendras entuziazmas dėl Nepriklausomybės, dėl demokratijos, grįžimo į Europą tarsi savotiškai užgožė ir neleido mąstyti, kad čia gali būti ir kažkokios blogos patirtys. Tai dabar, kai jau praeina daug metų, galima gal objektyviau pažvelgti į realius skaičius ir kažkaip adekvačiau vertinti tą laiką“, – įžvalgomis laidoje „Aktualusis interviu“ dalijosi A. Ramonaitė.

Ji teigė, jog Lietuvoje sovietmetį vertinančių asmenų skaičius mažėja.

„Matau, kad mažėjimo priežastys yra dvi. Tai yra kartų kaita, nors dalis jaunimo ir perima iš tėvų (tą ilgesį, aut. p.), vis tiek didesnė dalis perima viešąjį naratyvą. Tai yra viena priežastis. Bet kita priežastis – objektyvus mūsų gyvenimo gerėjimas“, – sakė VU TSPMI profesorė A. Ramonaitė.

Priešpriešas visuomenėje kaitina ir patys politikai, sakė ji. Bet giluminė susiskaldymo priežastis ne čia.

„Ir, žinoma, informacinės technologijos, tie vadinamieji burbulai irgi prisideda prie to. Bet kitas dalykas – yra ir objektyvių dalykų. Tai procesai, kurie buvo pas mus, kuriuos siejome su perėjimu iš vienos ekonominės sistemos į kitą, bet panašūs procesai panašiu metu vyko ir JAV, tik dėl globalizacijos. (…) Ir dabar tie žmonės irgi jaučia nostalgiją praeičiai, tam stabiliam industriniam laikotarpiui, būtent jie ir balsuoja daugiausiai už Donaldą Trumpą.

Ta visa globalizacija iš dalies yra kaip ir giluminė šio susiskaldymo priežastis, o prisideda ir visi politiniai, technologiniai aspektai“, – Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ teigė sociologė A. Ramonaitė.