„Aplink Žemę skrieja tarpžvaigždiniai zondai.“ Harvardo universiteto mokslininkai skelbia sensaciją

Harvardo universiteto (JAV) mokslininkai pristatė naują tyrimą, kuriame teigiama, kad tarpžvaigždinius objektus gali užfiksuoti Žemės gravitacija ir jie čia suksis milijonus metų. Tarp tokių gamtos objektų gali būti ir ateivių tyrimų zondai, rašo „Live Science“.

Mokslininkai mano, kad yra didelė tikimybė, kad tarpžvaigždiniai objektai, atskridę į Saulės sistemą iš kitų galaktikos regionų, gali suktis aplink Žemę. Žemės gravitacija galėtų pritraukti tokius ledinius objektus iš kitų sistemų, tačiau juos sunku aptikti, nes šiuolaikiniai teleskopai to dar negali padaryti.

Nuo 2017 m., kai buvo atrastas pirmasis tarpžvaigždinis objektas, vadinamas Oumuamua, mokslininkų susidomėjimas tokiais dangaus kūnais tik ėmė augti. Šis 400 metrų ilgio ir apie 40 metrų pločio „akmuo“, kaip mano mokslininkai, prieš patekdamas į Saulės sistemą klajojo po galaktiką šimtus milijonų metų. Jis skiriasi nuo bet kurio žinomo asteroido ar kometos, todėl jo kilmė nėra visiškai suprantama.

Po dvejų metų astronomai aptiko dar vieną tarpžvaigždinį objektą – kometą 2I/Borisov, kurios branduolio skersmuo yra 1 km. Tačiau tiek Oumuamua, tiek kometa 2I/Borisov gali įveikti Saulės gravitaciją, todėl netrukus paliks mūsų Saulės sistemos ribas.

Naujame tyrime mokslininkai bandė išsiaiškinti, ar kiti panašūs objektai iš kitų žvaigždžių sistemų gali patekti į Saulės ar planetų gravitacijos įtaką, kad mūsų sistemoje liktų ilgą laiką. Visų pirma, mokslininkai ištyrė tikimybę, kad tokius objektus gali užfiksuoti Žemės gravitacija ir pagal analogiją su kai kuriais asteroidais paversti arti Žemės esančiais objektais.

Pasak vieno iš tyrimo autorių, astrofiziko Avi Loebo, Žemė kartais gali užfiksuoti ledinius objektus, atskridusius iš už Saulės sistemos ribų. Mokslininkai mano, kad tai bus lediniai natūralūs kūnai, nors tarp jų gali būti ir nežemiškų dirbtinai sukurtų tyrimų zondų.

Loebas mano, kad pagal analogiją su Žemės erdvėlaiviais „Voyager 1“ ir „Voyager 2“, kurie jau įžengė į tarpžvaigždinę erdvę, ateiviai gali turėti panašių technologijų. Ir šie zondai taip pat buvo išsiųsti iš kitos žvaigždžių sistemos ir gali atsidurti netoli Žemės.

Tyrimo duomenimis, Žemė gali panaudoti savo gravitaciją, kad pritrauktų prie savęs tarpžvaigždinius objektus, nors šiuo požiūriu ji yra prastesnė už Jupiterio gravitacinę įtaką. Milžiniška planeta bet kurį tokį objektą sugaus 1000 kartų greičiau. Tačiau tokios plėtros galimybė išlieka ir yra gana didelė.

Mokslininkai padarė išvadą, kad net jei Žemė užfiksuotų ateivius iš kitų žvaigždžių sistemų, jie skrietų aplink ją tik kelis milijonus metų, kol išskris į kosmosą. Tuo pačiu metu jie netgi gali palikti saulės sistemą.

Anot Loebo, nėra tikslios garantijos, kad tokie ateiviai šiuo metu skraido aplink Žemę, tačiau šią galimybę būtina patikrinti. Nors to padaryti vis dar neįmanoma, nes šiuolaikiniai teleskopai neturi tokio didelio jautrumo. Tačiau kitų metų rugpjūtį turėtų pradėti veikti Vera Rubin observatorija, kuri greičiausiai galės aptikti šiuos potencialius objektus kosmose, mano mokslininkai.

Tyrime teigiama, kad tarpžvaigždinių objektų tyrimas suteiks naujos informacijos apie tai, kaip susiformavo kitos žvaigždžių sistemos. Ir jei pavyks atrasti ateivių aparatą, tai atvers žmonijai prieigą prie nežemiškų technologijų.