Dingo paslaptingieji ratai pasėliuose. Kas nutiko?

Paslaptinga istorija

Kai kuriuos dalykus paaiškinti sudėtingiau nei kitus, o kai kuriems dalykams yra keli konkuruojantys paaiškinimai – kurie ne visai tinka, todėl tyrimai tęsiami. Tačiau ratai pasėliuose tikrai nėra iš pastarųjų. Iš tiesų tai yra kraštovaizdžio meno rūšis, kurią sukūrė visiškai žemiški objektai – žmonės.

Šis požiūris nėra populiarus tarp atsidavusių tikinčiųjų, kurie vis dar laiko ratus pasėliuose ateivių apsilankymų įrodymais – tačiau nėra jokių mokslinių įrodymų, patvirtinančių šiuos kraštutinius teiginius. Vietoje to turime specifinę istoriją, kurią sunku paneigti, ir kuri yra gana juokinga.

Be abejo, ratų pasėliuose istorija neapsiriboja paskutiniais XX a. metais. 1678 m. panašios žymės javų pasėliuose atsirado kai kuriuose laukuose Hertfordšyre, Anglijoje – dėl ko, žinoma, buvo apkaltintas velnias. Ir nors kai kas tai laiko pirmuoju užfiksuotu ratų pasėliuose pavyzdžiu, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Hertfordšyro pasėlių stiebai buvo nupjauti, o ne nulenkti – tai svarbus šiuolaikinių ratų pasėliuose bruožas.

1880 m. žurnalo „Nature“ redaktorius išspausdino Johno Rando Caprono laišką, kuriame aprašomos kelios lauke atsiradusios „apskritos dėmės“, kurias, jo manymu, sukėlė cikloniniai vėjai.

XX a. antrojoje pusėje ratai pasėliuose pasirodydavo vis dažniau ir sulaukdavo vis daugiau dėmesio. 1963 m. anglų astronomas seras Patrickas Moore'as aprašė Viltšyro (Anglija) lauke matytą kraterį, kuris galėjo atsirasti dėl meteorito smūgio. Įdomu tai, kad kai kuriuose aplinkiniuose laukuose pasėliuose buvo matyti spiraliniai dariniai, apie kuriuos astronomas pareiškė, kad juos greičiausiai sukėlė „smarkios oro srovės, kurias sukėlė krintantis kūnas“.

Tačiau jei P.Moore'as siūlė natūralesnį paaiškinimą, kituose pranešimuose šios žymės pradėtos painioti su neįprastesniais dalykais. Tą patį dešimtmetį panašūs ratai pasirodė Australijos naujienų pranešimuose ir buvo apibūdinti kaip NSO nusileidimo įrodymai. Tuo pat metu Varminsterio (Viltšyro grafystė) laukai tapo „dangaus stebėtojų“ – NSO stebėtojų, kurie skleidė idėjas apie ratus pasėliuose ir „lėkščių lizdus“, karštuoju tašku. Žinoma, nė vienas toks apskritimas niekada nebuvo nufotografuotas.

Susidomėjimas ratais pasėliuose augo, tačiau entuziazmas dėl šio reiškinio ir viso to, kas susiję su ateiviais, pasiekė naują lygį aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, kai į pensiją išėjęs karinių oro pajėgų karininkas Jesse Marcelis davė interviu apie tariamą 1947 m. Rosvelo incidentą. Pasak J.Marcelo, Naujosios Meksikos dykumoje buvo paslėptas kažkas nežemiško.

Scena buvo labai gerai paruošta. Ir čia įžengė juokdariai.

Visame pasaulyje išgirstas pokštas

1976 m. per šienapjūtės sezoną du anglai vieną vakarą gurkšnojo alų ir sugalvojo planą. Dougas Boweris ir Dave'as Chorley pasitelkė medines lentas su prie jų pritvirtintomis virvėmis ir laukuose netoli Konholto – Hampšyro ir Viltšyro pasienyje – suformavo „paslaptinguosius“ ratus. Technika buvo tokia: virves jie laikė pakeltas, o ant lentų žengė pakankamai stipriai jas spausdami, kad nulenktų stiebus, bet nebūtinai juos sulaužytų.

Vėliau vyrai teigė, kad per tuos metus sukūrė daugiau kaip 200 ratų. 1991 m. britų laikraštyje „Today“ išspausdintame straipsnyje „Vyrai, kurie apgavo pasaulį“ jie prisipažino apie savo išdaigas. Laikraštis net patikrino jų teiginius, išnagrinėjęs jų darbų nuotraukas.

Tais laikais, kai dar nebuvo socialinės žiniasklaidos, jų pokštas tapo „virusiniu“: netrukus jį ėmė kartoti kiti žmonės visame pasaulyje, panašiai kaip su 2020 m. monolitų manija. Nepaisant NSO gerbėjų teiginių, kad šių raštų negalėjo sukurti žmonės (tokių teiginių pasitaiko ir šiandien), paaiškėjo, kad norint sukurti gerą ratą, tereikia šiek tiek medienos ir virvės.

Bet palaipsniui susidomėjimas šiuo reiškiniu sumažėjo ir tai nustojo būti „patikimu“ nežemiškų būtybių įrodymu. Šiandien pasėlių ratai dažnai kuriami kaip kraštovaizdžio meno forma. Bet nors dabar tiksliai žinome, kaip jie atsiranda, daugelis tikinčiųjų ir toliau ignoruoja įrodymus.

Parengta pagal „IFL Science“.