Beprotiška teorija. Žemė yra žmonių zoologijos sodas. Kodėl negalime rasti ateivių

Naujame straipsnyje mokslininkai kitaip pažvelgė į Fermio paradoksą, teigdami, kad jei visos mūsų nežemiškos gyvybės paieškos žlunga, lieka tik dvi galimybės: zoologijos sodo hipotezė arba visai nieko, rašo „IFLScience“.

Fermio paradoksas, suformuluotas 1950 m. fiziko Enrico Fermi, atrodo taip: turint galvoje Visatos platybę, didžiulį laiko tarpą ir septilijonus žvaigždžių, kodėl mes neaptinkame svetimų civilizacijų ženklų ir kodėl jos nesusisiekia su mumis. Tačiau tuo pat metu nėra stebėjimų, kurie patvirtintų nežemiškos gyvybės egzistavimą.

Kita hipotezė, kurią 1973 m. pasiūlė Johnas Allenas Ballas, teigia, kad mes visi gyvename savotiškame zoologijos sode. Pagal šią idėją, nežemiškos būtybės žino apie mūsų egzistavimą, bet sąmoningai ignoruoja mūsų bandymus bendrauti.

„Manau, kad vienintelis būdas paaiškinti ateivių ir mūsų sąveikos trūkumą yra manyti, kad jie sąmoningai vengia kontakto su mumis, paversdami mūsų pasaulį zoologijos sodu“, – savo straipsnyje rašė Ballas.

Pavyzdžiui, lygiai taip pat žmonija išskiria vietoves Žemėje kaip gamtos rezervatus, kuriuose kontakto neturiančios žmonių gentys ir tautelės toliau vystytųsi be išorinio kontakto. Taip, išsivysčiusios civilizacijos gali leisti žmonijai vystytis savarankiškai ir stebėti procesą iš šono, kaip mes stebime gyvūnus zoologijos soduose. Šiuo atveju kontaktas įvyks, kai tik civilizacijos bus pakankamai technologiškai ir politiškai subrendusios.

Tokia prielaida reiškia, kad egzistuoja dominuojanti civilizacija arba civilizacijų grupė, kuri sukūrė panašius zoologijos sodus Visatoje.

Zoologijos sodo hipotezė kritikuojama dėl to, kad jos negalima patikrinti. Tobulėjant mūsų aptikimo metodams, visada galima sakyti: „galbūt ateiviai turi pažangesnių būdų, kaip išvengti mūsų aptikimo“.

Kad ir kaip būtų, mokslininkai vis dar negali rasti pažangių civilizacijų egzistavimo įrodymų, o tai savaime gana stebina. Astronomams pavyko rasti daugiau nei 5000 egzoplanetų, o jei ten kur nors rastume paprastas gyvybės formas, ar tai reiškia, kad technologiškai pažengusios civilizacijos yra retas reiškinys.

Galbūt problema yra ta, kad planetos, turinčios pakankamai deguonies, yra labai retos. Žemė kol kas yra vienintelė žinoma planeta, turinti ugnį, tačiau prireikė milijardų metų, kad tai įvyktų. Žinoma, be ugnies gali atsirasti svetima gyvybė, bet ne sukurti pažangių technologijų ir mašinų.

Grupė taip pat teigia, kad žmogaus intelektas, pagrįstas tam tikromis savybėmis, tokiomis kaip smegenų dydis, rankų miklumas ir kalbos raida, taip pat gali būti retas reiškinys.

Mokslininkai mano, kad nežemiškos gyvybės paieškos turėtų tęstis už Saulės sistemos ribų, šalia esančių žvaigždžių.

„Kuo ilgiau negalime aptikti aplinkui išsivysčiusių civilizacijų ženklų, tuo mažiau tikėtina zoologijos sodo hipotezė. Taip darome išvadą, kad protinga gyvybė Visatoje yra per reta. Todėl Fermio paradoksas turi du sprendimus: arba mes tikrai esame vieni arba gyvename kosminiame zoologijos sode. Biologinių ir technosignatūrų paieška Saulės sistemoje ir už jos ribų pateiks galutinį atsakymą per ateinančius kelis dešimtmečius“, – pabrėžia mokslininkai.