Žemės ateitis futuristų akimis: mašinos susijungs su žmonėmis?

Įsivaizduodami, kaip gyvenimas pasikeis per artimiausią šimtmetį, dauguma žmonių rūpinasi, kokios įtakos turės kylanti Rytų ekonomika Vakarams. Tačiau dėl to jaudintis nereikėtų: pasak I.Morriso, iki 2100-ųjų mūsų planeta bus taip pasikeitusi, kad tokios sąvokos kaip Rytai ar Vakarai apskritai nebeteks prasmės.

2000-aisiais viename interviu žinomas ekonomistas Jeremy Rifkinas pasakė, jog „žmonijos gyvenimas per artimiausius kelis dešimtmečius pasikeis labiau nei per praėjusius tūkstantmečius“. Tačiau šis pasakymas per švelnus. A.Morriso skaičiavimais, socialinė plėtra nuo šiandien iki 2050-ųjų pasaulį įtakos labiau nei per praėjusius 15 tūkstančių metų. Nuo 2050-ųjų iki 2100-ųjų šie rodikliai dar padvigubės.

Iki 2100-ųjų kursis megamiestai, kuriuose gyvens maždaug po 140 milijonų žmonių – įsivaizduokite, Tokijas, Meksikas, Niujorkas, San Paulas, Mumbajus, Naujasis Delis ir Šanchajus sujungti į vieną milžinišką gyvenvietę, rašo Ianas Morrisas savo knygoje (jai susidomėjote, ją galite įsigyti Amazone.com).

Nepamirškime kariuomenės – jos rankose bus penkiskart didesnę griaunančią jėgą turintys ginklai. Branduolinis ginklas taps atgyvena. Kaip automatas kadaise pakeitė muškietą, dabartinius ginklus keis tobulesni. O kovos lauke kausis ne žmonės, o robotai. Iš tiesų lemiamoji kova vyks kibernetiniame lygyje. Įdiegus nanotechnologijas net kasdienė medžiaga galės virsti mirtinu ginklu.

XX amžius perkėlė žmonių bendravimą telefonu į internetą, tad nieko keista, jei XXI amžiuje kiekvienas (bent jau pasiturinčiose šalyse) turės priėjimą prie „pasaulio smegenų“. Žmogiškasis protas bus įjungtas į visuotinį tinklą arba turės „slaptažodį“, leidžiantį prisijungti prie milžiniškos duomenų bazės.

Visa tai atrodo kaip mokslinės fantastikos filmo siužetas. Žinoma, 140 mln. gyventojų talpinantys miestai vargiai galėtų funkcionuoti. Nano, kiber ir robotų karai sunaikintų viską. Sujungę savo protus su mašinomis greičiausiai liautumėmės būti žmonės. Tai – pats didžiausias minusas ir svarbiausia dilema.

Pasikeitęs žmogus ir pasaulis

Būtų gerai, jei bėgant metams mūsų gyvenimas tik prisipildytų patogių naujienų gyvenimo palengvinimui, o pasaulis iš esmės liktų tas pats. Bet taip neįmanoma. Kaip ir didėjant oro taršai ir medienos paklausai nebeįmanoma išsaugoti miškų.

Gavę savo žinion modernias technologijas žmonės, galbūt nė patys nesusimąstydami apie pasekmes, pradėjo perkurti pasaulį. Pradedant savo kūnu, baigiant visa planeta.

Prieš amžių pradėta naudotis traktoriais, cheminėmis trąšomis. Pasinaudojus elektrinėmis pompomis ir siurbliais sausa žemė tapo derlingais laukais, kuriuose šiandien veši genetiškai modifikuoti grūdai.

Žemės gyventojų skaičius per XX amžių paketurgubėjo. Maisto išmaitinti jiems reikia bene dešimtis kartų daugiau. Tai retai minima, tačiau žmonės visame pasaulyje pasunkėjo perpus – dabartiniai planetos gyventojai yra 10 cm aukštesni už savo prosenelius, didesni ir sunkesni jų vidaus organai, didesnis riebalinis sluoksnis (turtingose šalyse ypač dažnai kenčiama nuo nutukimo).

Europiečiai ir amerikiečiai gyvena 30 metų ilgiau nei jų proseneliai. Jie dešimtmečiu ar net dviem ilgiau gali džiaugtis gyvenimu, kol susilpnėja jų rega ir klausa, sustingsta sąnariai. Likusiame pasaulyje gyvenimo trukmė siekia beveik 40 metų. Net Afrikoje, kurios gyventojai nuolat kovoja su tokiomis ligomis kaip AIDS ir maliarija, žmonės gyvena 20-čia metų ilgiau nei prieš šimtmetį. Tai lemia spartų gyventojų kiekio didėjimą - toje pačioje Afrikoje žmonių skaičius jau pasiekė milijardą.

Pokyčiai mūsų kūne

Žmogaus kūnas per pastarąjį šimtmetį pasikeitė labiau nei per 100 tūkstančių metų. Pasikeitė gyvenimo trukmė ir sveikata, ką jau kalbėti apie tokius lengvai prieinamus dalykus, kaip klausos aparatai, dirbtiniai sąnariai, botoksas, viagra, kurie kadaise būtų atrodę kaip tikras stebuklas.

Kitas šimtmetis žada dar didesnių permainų. Technologijų įsikišimas akivaizdus ir sporte. Garsus golfo žaidėjas Tigeris Woodsas 2005-aisiais darydamasis akies operaciją uždavė sau paprastą klausimą: kam tenkintis tiesiog labai geru regėjimu, jei galima padaryti jį dar geresnį su chirurgų pagalba. 2008-aisiais Tarptautinė atletikos federacija susidūrė su dar keistesniu nutikimu – sprinteriui Oscarui Pistoriusui buvo laikinai uždrausta dalyvauti varžybose dėl to, kad jo dirbtinės kojos leido jam bėgti geresniu kampu ir lengviau lenkti priešininkus. Tiesa, po nepriklausomų tyrimų ir Arbitražo teismo jam visgi buvo leista dalyvauti Olimpinėse žaidynėse. Turbūt visai realu, jog jau 2020-aisiais vidutinio amžiaus žmonės matys geriau, bėgs greičiau ir geriau atrodys nei jaunystėje.