„Ateiviai nėra tokie, kaip mes manome...“ Kaip juos rasti

Žvelgiant iš informacijos teorijos perspektyvos, dėl natūralios atrankos genomas taps sudėtingesnis, nes jame bus kaupiama daugiau informacijos apie aplinką. Tačiau negalima daryti išvados, kad gyvūnai yra sudėtingesni už mikrobus. Biologinė informacija didėja didėjant genomo dydžiui, tačiau evoliucinės informacijos tankis mažėja. Evoliucinės informacijos tankis – tai funkcinių genų dalis genome arba visos genetinės medžiagos dalis, išreiškianti prisitaikymą prie aplinkos.

Organizmai, kuriuos žmonės laiko primityviais, pavyzdžiui, bakterijos, turi didelį informacijos tankį turinčius genomus, todėl atrodo geriau suprojektuoti nei augalų ar gyvūnų genomai.

Kokie gali būti ateiviai?

Mokslininkai ištyrė alternatyvas Žemės biochemijai. Visuose žinomuose gyvuose organizmuose – nuo ​​bakterijų iki žmonių – yra vandens ir jis yra gyvybei Žemėje reikalingas tirpiklis. Tačiau gyvybė gali atsirasti ir dėl kitų tirpiklių. Mokslininkai išsiaiškino, kad tokiais tirpikliais gali būti sieros rūgštis, amoniakas, skystas anglies dioksidas ir net skysta siera.

Ateivių gyvybė taip pat gali būti pagrįsta ne anglimi, kuri yra visų pagrindinių gyvybės Žemėje molekulių pagrindas. Pažangios gyvybės formos kitose planetose gali būti tokios keistos, kad sunku įsivaizduoti. Todėl, norėdami aptikti gyvybę, mokslininkai turi būti kūrybingi.

Tyrimo autoriai mano, kad kitose planetose reikia ieškoti ne tik vandens ir deguonies, bet ir kitų medžiagų, kurios gali rodyti gyvybę. Kalbant apie išsivysčiusias nežemiškas civilizacijas, reikia ieškoti dirbtinių atmosferos teršalų pėdsakų ar galimos technologinės veiklos požymių.

Ateivių gyvybė gali labai skirtis nuo gyvybės Žemėje, tačiau kol kas mokslininkai nerado jokių ženklų, kad ji egzistuoja kur nors kitur Visatoje.