Kokia „kalba“ bendrautume su ateiviais?

Aišku, į antropologus, kurie ir specializuojasi bendravime su svetimomis kultūromis. Taigi pastaruosius keletą metų SETI institute renkasi antropologai bei kitų mokslo šakų specialistai bei bando panaikinti bedugnę tarp žmogiškos ir nežemiškos civilizacijų.

Paskutinis susitikimas vyko San Chosė mieste Kalifornijoje, JAV. Užduotis – rasti bent kokį universalų dalyką, tinkantį bet kokiai kultūrai bei panaudoti šiuos dalykus kuriant žinutes, kurios būtų suprantamos nepriklausomai nuo Žemės išsivysčiusioms civilizacijoms. NASA istorikas Stivenas Dikas (Steven Dick) sako, kad neįmanoma nuspėti nežemiško proto prigimties, tačiau vienas dalykas yra tikras: jei toks protas egzistuoja, jis turi vystytis kultūriškai.

SETI mokslininkams nežemiškų civilizacijų įvairovė nekelia jokių problemų dėl vienos paprastos priežasties: jei ten buvo sukurtas radijo aparatas ar lazeris, mūsų ir jų civilizacija jau turi kažką bendro. Gali egzistuoti netikėčiausių pavidalų gyvybės formos, tačiau jei jos negali pasiųsti jokio signalo į tarpžvaigždinę erdvę, mes galbūt niekada nesužinosime apie jų egzistavimą. O tam, kad pagamintų kokį nors panašų aparatą, nežemiški protai turi pažinti tuos pačius matematikos ir fizikos dėsnius, kuriuos žinome ir mes. Galbūt jie nekalba angliškai, kiniškai ar žemaitiškai, tačiau jie žino algebrą ir geometriją.

Keli San Chosė susitikimo dalyviai suabejojo, ar žmogiški būdai suprasti Visatą turi būti būtinai atspindėti ir kitose planetose. Anot istorikas Širlio Vulfo (Shirley Woolf), negalima pasikliauti matematika kaip vienintele bendravimo su nežemiškomis civilizacijomis priemone. Matematika yra tiesioginis Visatos struktūros atspindys, kuris nebūtinai turi būti žinomas kitų planetų mokslininkams. Vulfas pabrėžė kitų iškilių mokslininkų idėją, kad matematika tėra specifinės žmogaus įsikūnijimo struktūros artefaktas. Taigi kuo tada kliautis?

Pats paprasčiausias būdas ir žmogaus skaičiavimo metodas yra skaitmenų skaičius, naudojamas skaičiavime. Galbūt ir nėra atsitiktinumas tas faktas, kad žmogus turi penkis pirštus ir kad mums labai patogu naudotis dešimtaine skaičiavimo sistema, kur yra 10 skirtingų skaitmenų, kurie gali būti sudedami, atimami ir visaip kitaip naudojami. Ateiviams su kažkokiu nesvarbu kokių galūnių skaičiumi kita skaičiavimo sistema gali atrodyti tokia pat natūrali.

Jei tik skaitmenų sistema varijuotų einant nuo civilizacijos prie civilizacijos, matematika tikrai galėtų būti kosminis Rozetės akmuo. Juk mes, žmonės, esam labai įpratę naudoti skaitmenis savo kasdieniniame gyvenime, o dešimtainė skaičiavimo sistema be jokios abejonės yra universaliausia Žemėje.

O kas, jei skirtumai tarp civilizacijų daug gilesni, ir matematika atspindi ne tik skaičių, naudojamą daiktams griebti, tačiau daug fundamentalesnius dalykus, susijusius su mūsų pasaulio suvokimu, tokius kaip jutimai, kurie mums padeda suvokti mus supančią aplinką?

Kaip padarai, kurie labai kliaujasi rega ir klausa, mes gebame suprasti ir pajusti dalykus, kurie vyksta trimatėje erdvėje. Jutimai mums leidžia atskirti dalykus ir laike: mums egzistuoja praeitis, dabartis ir ateitis. Bet jei mes pasikliautume vien tik uosle, kaip mes suprastume kvapą, kurį įvykiai palieka praeityje, dabartyje ir ateityje? Ar mūsų laiko suvokimas kažkaip išsilietų ir visi laiko momentai susijungtų į vieną nedalomą laiką? Jeigu mes nebepajėgtume suvokti ir dalinti dalykų į griežtas „čia“ arba „ne čia“, o naudotume „gal čia“ „gal nebėra“ kategorijas? Ar tada mūsų matematika galėtų atspindėti mūsų santykį su supančiu pasauliu ir ar tada mes užsimerkę sakytume, kad 1 + 1 = 2, o gal sakytume „maždaug 1 + maždaug 1 = apytikriai 2“? Ar gali skirtingos civilizacijos skirtingai suprasti griežtumo ir neapibrėžtumo sąvokas, taip apsunkindamos bendravimą tarpusavyje?

„SETI projekto esmė – padėti mokslininkams dirbtinių kosminių radijo signalų paieškose, tačiau, kurdama galimo kontakto galimybę, SETI taip pat kuria ir gausias spekuliacijas svetimų pasaulių kultūrų tema“, – sako antropologė Katrina Dening (Kathryn Denning). Tikėkimės, kad SETI tikslas kada nors bus pasiekstas, tačiau dabar atsiminkime, kokį poveikį šios paieškos gali turėti mūsų pasauliui nepriklausomai nuo to, ar mes surasime, ar nesurasime nežemišką protą. „Tikras kontaktas tarp žmogaus ir kito pasaulio atstovo turės esminį globalinį poveikį, tačiau net ir turint galvoje tokias galimybes hipotetiniame lygmenyje gali smarkiai paveikti mus ir mūsų planetą“, – pabrėžia K. Dening.