Mokslininkai nustatė, kad gyvenimas po mirties įmanomas

Mokslininkai iš Southamptono (Didžioji Britanija) universiteto nutarė įdėmiau žvilgtelėti į klinikinę mirtį išgyvenusių žmonių potyrius. Jie ėmė stebėti 2 tūkst. pacientų iš Didžiosios Britanijos, JAV ir Austrijos, kurių širdis buvo sustojusi. Atlikę tyrimą mokslininkai nustatė, kad 40 proc. klinikinę mirtį išgyvenusių pacientų prisimena sąmoningumo akimirkas jos metu, rašo „The Telegraph“.

Vienas dalyvis iš Southamptono netgi pasakojo, kad visiškai paliko savo kūną ir stebėjo jo gaivinimą iš palatos kampo. Nepaisant to, kad tris minutes buvo nesąmoningas ir „miręs“, jis kuo puikiausiai nupasakojo medicinos darbuotojų mėginimus jį atgaivinti ir apibūdino medicinos prietaisų skleistus garsus.

„Mes žinome, kad smegenys negali funkcionuoti, kai širdis sustojusi, – sakė tyrimui vadovavęs dr. Samas Parnia iš Southamptono universiteto, dabar dirbantis Niujorke. – Tačiau šiuo atveju sąmoningumas tęsėsi iki trijų minučių tuo metu, kai žmogaus širdis jau buvo sustojusi, nors įprastai smegenys išsijungia praėjus 20 – 30 sekundžių nuo širdies sustojimo.“

„Žmogus papasakojo viską, kas tuo metu vyko kambaryje, o svarbiausia, kad jis girdėjo du garsus iš medicininio prietaiso, kuris juos skleidžia kas tris minutes, todėl leido nustatyti klinikinės mirties trukmę“, – pridūrė jis.

Iš 2060 klinikinę mirtį išgyvenusių pacientų gyvi liko 330, o 140 iš jų pasakojo išgyvenę sąmoningumo akimirkas, kol buvo gaivinami.

Tiesa, visi žmonės negalėjo nusakyti specifinių detalių, tačiau mokslininkai susistemino tam tikrus atsiliepimus. Vienas iš penkių sakė jautęs neįprastą ramybę, o trečdalis tikino, kad tuo metu jų suvokiamas laikas arba sustojo, arba pagreitėjo.

Kai kurie pasakojo matę ryškią, į Saulės panašią šviesą, dar kiti prisiminė jautę baimę, kai buvo traukiami žemyn į vandenį. 13 proc. teigė, kad buvo išėję iš savo kūno, dar tokia pat dalis užsiminė apie sustiprėjusius pojūčius.

Dr. S. Parnia tiki, kad panašias patirtis galėjo turėti ir kur kas didesnė tyrime dalyvavusių žmonių dalis, tačiau jas užgožė vaistų poveikis.

„Įvairūs duomenys rodo, kad milijonai žmonių išgyveno panašias patirtis, tačiau mokslas tai vertina prieštaringai. Daugelis mano, kad tokias patirtis galima apibūdinti kaip haliucinacijas, tačiau panašu, kad šie potyriai sutampa su realiais įvykiais“, – kalbėjo tyrėjas.

Dabar, pasak S. Parnios, reikia atlikti daugiau tyrimų šia tema. Vieną jų jau atlieka psichologas dr. Davidas Wide'as iš Notingemo universiteto, kuris siekia susisteminti potyrių informaciją ir sudaryti šabloną.