Ką žmonija darytų, jei iš tikro aptiktų nežemišką gyvybę? Kokie dalykai jau suderinti tarptautiniu lygiu ir kas užsiima planavimu

Kai kurios grupės bei nevyriausybinės organizacijos įdėjo daug laiko, pastangų bei išteklių kurdamos mokslinius protokolus, kuriuose aprašomas bendravimas su ateiviais.

Žinoma, jokia pasaulio valstybė jų neįtvirtino savo teisinėje sistemoje, tačiau jie egzistuoja.

1961 metais mokslininkas Frankas Drake‘as paskelbė matematinę formulę, kuria galima būtų apskaičiuoti kitos gyvybės visatoje egzistavimo tikimybę.

F. Drake‘as pasirinko 7 kintamuosius, kurių vienas yra „žvaigždžių, tinkamų protingai gyvybei vystytis, formavimosi rodiklis“.

Problema ta, jog nėra jokių konkrečių duomenų, pagrindžiančių bent vieną iš kintamųjų. Taigi šios matematinės formulės rezultatas tėra tik hipotetinė spėlionė.

Sakykime, mokslo pažanga mums leistų gauti konkrečius duomenis ir pagrįsti F. Drake‘o kintamuosius. Mokslininkai tuomet galėtų išsiaiškinti ne tik kitos gyvybės egzistavimo tikimybę, bet kad ateiviai galimai iš tikrųjų egzistuoja ir ketina mus aplankyti. Kas tuomet?

Nežemiškos gyvybės žvalgybos lyga turi protokolą, kuriame aprašoma, kaip reikėtų bendrauti su nežemiška gyvybe.

Šiame protokole numatyta Rio skalė, kuri susideda iš trijų kintamųjų: paties reiškinio, kaip jis buvo atrastas ir kaip toli jis yra.

Šie kintamieji padeda sužinoti, kokia įvykių tikimybė. Kitaip tariant, Rio skalė padeda išsiaiškinti, ar ateivių egzistavimo tikimybė yra reali.

Jungtinių Tautų sutartis dėl valstybių veiklos tyrinėjant ir naudojant kosminę erdvę nurodo, kad teisę oficialiai bendrauti su nežemiškomis būtybėmis, jeigu tokios būtų atrastos, turėtų Jungtinių Tautų generalinis sekretorius. Taigi, teoriškai, jei ateiviai atskristų į bet kokią valstybę, kad ir į JAV, su jais bendrauti turėtų ne tos šalies prezidentas, kaip kad rodo fantastiniuose filmuose, o Jungtinių Tautų generalinis sekretorius. 

Žinoma, visa tai yra tik hipotetiniame lygmenyje. Visos mūsų žinios apie ateivius yra gautos ne iš patikimų šaltinių ar duomenų, o iš mūsų vaizduotės.

Negalime būti tikri, ko galima būtų tikėtis iš ateivių, jeigu jie kada nors užmegztų kontaktą su žmonija.

Tačiau mūsų mėginimai tam pasirengti suteikia įžvalgas apie mūsų viltis ir baimes – žiūrėdami į dangų mes negausime atsakymų apie ateivius, bet atrasime atsakymus apie mus pačius.

Parengta pagal Futurism.com.