Ar gyvavo protingų būtybių civilizacija Žemėje iki žmonių atsiradimo?

Klausimas yra ganėtinai rimtas, todėl atsakymų į jį taip pat ieško rimti mokslininkai, svarstantys, kokius pėdsakus galėtų palikti žmonijos pirmtakai. Ir tokią ne žmonių civilizacijos teoriją jie vadina Silurianų hipoteze, rašo livescience.com.

Kalbant apie pažangią nežemiškų civilizacijų, galinčių egzistuoti kažkur kosmose paieškas, turėtume atkreipti dėmesį į tai, kad Visata yra maždaug 13,8 mlrd. metų senumo. Tuo tarpu daugialąsčiai sutvėrimai Žemėje egzistuoja vos apie 400 mln. metų, o žmonės pramoninę civilizaciją išvystė bemaž akimirksniu – per pastaruosius 300 metų. Tad iš tiesų nereikėtų atmesti tikimybės, kad pramoninės civilizacijos galėjo egzistuoti ir iki žmonių atsiradimo – ne tik tolimose planetose, bet ir čia, Žemėje.

„Pradėkime nuo to, kad aš netikiu, jog Žemėje galėjo egzistuoti pramoninė civilizacija iki žmonių – nemanau, kad egzistavo kokia nors dinozaurų ar tinginių civilizacija. Bet klausimas, kaip dabar atrodytų tokios civilizacijos pėdsakai, vis vien yra svarbus. Kaip turėtume konstatuoti, kad tokios civilizacijos nebuvo? Visa mokslo esmė yra uždavinėti klausimus ir ieškoti į juos atsakymo. Būtent dėl to mokslas yra toks įdomus“, – sakė Ročesterio universiteto (JAV) astrofizikas ir tyrimo bendraautoris Adamas Frankas.

Žmonių ar bet kokios kitos civilizacijos pėdsakų planetos paviršiuje beveik nebeįmanoma būtų rasti maždaug po 4 mln. metų, aiškina A.Frankas ir kitas tyrimo autorius, NASA Goddardo kosminių tyrimų instituto direktorius Gavinas Schmidtas. Jie pažymėjo, kad šiuo metu miestų teritorijos užima mažiau nei 1 proc. Žemės paviršiaus ploto, o sudėtingi radiniai, net ankstyvųjų žmonių technologijų pavyzdžiai, yra randami labai retai. Štai, pavyzdžiui, tokie aparatai, kaip Antikythera mechanizmas (manoma, kad tai yra pirmas pasaulio kompiuteris, pagamintas antikinėje Graikijoje) apskritai nebuvo žinomi Europoje tol, kol renesanso laikais nebuvo sukurti sudėtingi mechaniniai laikrodžiai.

Ne ką paprasčiau būtų iškapstyti ir fosilijas padarų, kurie galimai gyveno pramoninėse civilizacijose, tvirtina mokslininkai. Fosilizuojama gyvybės pėdsakų dalis visada yra itin nedidelė. Pavyzdžiui, nors žinoma, kad planetos istorijoje būta daugybės įvairių rūšių dinozaurų, iki šiol aptikti tik keli tūkstančiai visiškai arba beveik visiškai fosilizuotų jų liekanų. Žinant, kad pačios seniausios žinomos Homo sapiens atstovų fosilijos yra vos 300 tūkst. metų senumo, negalima užtikrintai teigti, kad po ilgesnio laiko ateities archeologams mūsų rūšies atstovų pėdsakų apskritai būtų įmanoma rasti, tvirtina tyrimo autoriai.

Todėl senovės civilizacijų ieškotojams, jeigu tokių atsirastų, jie rekomenduoja ieškoti subtilesnių pėdsakų geologiniuose Žemės ar kitų planetų įrašuose. Mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė civilizacijos ženklų, kuriuos žmonės galėtų palikti Antropoceno (geologinio periodo, kuris apibūdinamas žmonių poveikiu planetai) metu.

„Po kelių milijonų metų bet kokie fiziniai žmonių egzistavimo pėdsakai gali būti išnykę, tad reikėtų ieškoti nuosėdinių anomalijų, cheminių medžiagų balanso išskirtinumų, kurie nesiderina su kontekstu“, – sakė A.Frankas.

Vienas iš ilgiausiai išliekančių pėdsakų, kuriuos galėtų palikti pramoninė civilizacija, galėtų būti skirtingi atomų, tokių kaip anglis, izotopai. Izotopai yra to paties cheminio elemento skirtingos atominės masės variantai, besiskiriantys tik neutronų kiekiu atomų branduoliuose. Pavyzdžiui, anglyje-12 yra 6 neutronai, o anglyje-13 jų yra 7.

Pavyzdžiui, pramoninėje civilizacijoje gyvenantys žmonės yra sudeginę milžiniškus kiekius iškastinio kuro, iš akmens anglies, naftos ir dujų į atmosferą išmetė daugiau nei 500 mlrd. tonų anglies atomų. Iškastinis kuras susidaro iš augmenijos ar gyvūnijos, kuri biologinių struktūrų gamybai labiau linkusi naudoti anglį-12, o ne sunkesnę anglį-13. Kuomet deginamas iškastinis kuras, kinta natūralus anglies-12 ir anglies-13 santykis atmosferoje, vandenynuose ir tą laikmetį atitinkančiuose geologiniuose sluoksniuose, o šį efektą vėliau galima nustatyti vertinant nuosėdų cheminę sudėtį.

Be to, žmonių pramoninė civilizacija išrado būdą dirbtinai „fiksuoti azotą“, t. y. suardyti stiprius cheminius ryšius, jungiančius azoto atomus į poras, randamas atmosferoje ir gautus pavienius azoto atomus panaudoti sintetinant naudingas molekules. Didelio masto azotinių trąšų, pagamintų azoto fiksavimo keliu, pėdsakai jau dabar pastebimi nuo civilizacijos nutolusiuose regionuose esančiose nuosėdinėse uolienose.

Antropocenas taip pat sukelia daugybės gyvūnų rūšių masinį nykimą – veikiausiai tą taip pat galėtume ateityje nustatyti fosiliniuose pėdsakuose. Žmonių pramoninė veikla geologiniuose įrašuose savo pėdsaką gali palikti ir labai stabilių sintetinių junginių, tokių, kaip esančių plastikuose, pavidalu, ilgą laiką gali išlikti ir radioaktyvūs atominių ginklų panaudojimo pėdsakai.

Viena drąsi idėja, kylanti iš Silurianų hipotezės, yra ta, kad vienos civilizacijos baigtis gali pasėti naujos civilizacijos sėklas. Pramoninių civilizacijų gyvavimas gali sukurti „negyvąsias zonas“ vandenynuose, kur nusėda organinės medžiagos (tose zonose gyvenusių organizmų liekanos), ilgainiui galinčios tapti iškastiniu kuru, ateityje tapsiančiu naujos pramoninės civilizacijos ramsčiu. „Geologiniuose įrašuose tokie ciklai galėtų būti matomi“, - sakė A.Frankas.

O svarstydami, kaip ankstesnių Žemės civilizacijų poveikis galėtų būti naudingas mums, galėtume pagalvoti ir apie tai, kokius pėdsakus galėtume rasti kitose planetose arba tai, ką dabar darome Žemėje, – sakė tyrimo autorius.

Tyrimą publikavo recenzuojamas žurnalas „International Journal of Astrobiology“.