11 karinių ir JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) paslapčių, kurios buvo išslaptintos: kas tai yra projektas „Horizontas“ ir kaip įvyko „Lunik“ pagrobimas, apie kurį turbūt nesužinojo net ir pati Sovietų Sąjunga

Pirmąją straipsnio dalį galite rasti čia.

12. Projektas „Horizontas“

Dar prieš NASA išsiunčiant pirmąjį astronautą į Mėnulį 1969 m., bent dvi JAV karinės organizacijos jau galvojo apie strateginę karinę bazę Mėnulyje. 1959 m. JAV kariuomenė pasiūlė įkurti karinę bazę Žemės palydove, kurią prižiūrėtų ten apgyvendinti žmonės. Pasiūlymą pateikė tuometinis kairuomenės tyrimų ir plėtros vadovas. Projektas buvo pavadintas „Horizon“ (liet. Horizontas) ir turėjo plėtoti bei apsaugoti JAV planus įkurti karinę bazę Žemės palydove.

Kita programa, kurią sugalvojo JAV karinės oro pajėgos, norėjo įkurti bombardavimo sistemą Mėnulyje, iš kur būtų galima vykdyti atakas ir į Žemę. Ši sistema turėjo atitikti ir specialius karinius reikalavimus. Dar viename siūlyme, pateiktame 1959 m., buvo kalbama apie atominio ginklo detonavimą Mėnulyje. Šiam tyrimui vadovavo Leonardas Reiffelis bei tuometinis Ilinojaus (JAV) technologijų instituto fizikas bei astrofizikas Carlas Saganas. 2010 m. „The New York Times“ su L.Reiffelio atliko interviu, kurio metu šis pasakė, kad „pagrindinis branduolinio ginklo sprogdinimo Mėnulyje tikslas buvo parodyti pasauliui, kokia JAV yra galinga“.

13. Prarastasis Grenlandijos sprogmuo

1968 m. JAV bombonešis B-52, skraidinantis 4 vandenilio bombas per įprastą bet slaptą misiją sudužo netoli Thulės oro bazės Grenlandijoje. Po šio įvykio Amerikos ir Danijos valdžia pradėjo naują projektą, kurio metu turėjo būti išvalytos visos radioaktyviosios medžiagos ir surinkti atominių bombų likučiai. Tačiau ilgą laiką JAV ir Danijos dokumentuose buvo svarstoma, ar tikrai visi sprogmenys buvo rasti.

2008 m. BBC pasirodė straipsnis, paremtas išslaptintais dokumentais, susijusiais su Thulės įvykiu. Straipsnyje buvo teigiama, kad viena iš 4 gabentų vandeninio bombų taip ir nebuvo rasta. Toks pareiškimas privertė Danijos ministrą pirmininką pradėti naują tyrimą, kuriam vadovavo mokslininkas Svendas Aage Christensenas. Jis išsiaiškino, kad BBC straipsnis buvo paremtas ne kažkokiais naujais dokumentais, bet tais, kurie anksčiau jau buvo tyrinėti. Mokslininkui taip pat pavyko išsiaiškinti, kad visi 4 sprogmenys tikrai buvo sunaikinti 1968 m.

14. Olegas Penkovskis

Olegas Penkovskis buvo aukšto rango sovietų karo žvalgybos pareigūnas, kuris Šaltojo karo metu šnipinėjo JAV ir D.Britanijai. Šis vyras yra geriausiai žinomas dėl savo vaidmens Kubos raketų krizėje, vykusioje 1962 m.: jos metu jis teikė JAV labai vertingą informaciją apie Sovietų Sąjungos raketas, esančias Kuboje – ir jų galimybes.

Ilgainiui O.Penkovskį susekė jo kolegos, vyras buvo apkaltintas išdavyste ir nužudytas 1963 m. Kai kurie žmonės mano, kad jis nebuvo tas, kuo sakėsi esąs – ir kad jis teikė JAV klaidingą informaciją apie Sovietų Sąjungos galimybes. Kai kurie išslaptinti dokumentai irgi rodo, kad šnipas buvo ištikimas Sovietų Sąjungai, o ne kitoms valstybėms.

15. Mapimio tylioji zona

Meksikoje, Durango valstijoje, netoli Mapimio miesto yra vieta, kuri be galo traukia paranormalių reiškinių ištroškusius turistus. Ši nedidelė dykumos dalis yra vadinama Mapimio tyliąja zona – ir vietiniai teigia, kad šioje vietoje nesklinda radijo bangos, o dėl to ji dažnai lyginama su paslaptinguoju Bermudų trikampiu.

Tačiau Mapimis yra ypatinga vieta ne dėl ateivių ar paranormalių reiškinių, o... dėl JAV karinių oro pajėgų klaidos. 1970 m. raketa „ATHENA V-123-D“, gabenusi kobaltą-57 (radioaktyvus izotopas, kuris kartais naudojamas vadinamosiose „purvinosiose“ bombose – angl. „salted bomb“ – kurių tikslas užteršti aplinką radiacija) nukrito Durango dykumoje. Remiantis 2013 m. išslaptintais dokumentais, raketa turėjo nusileisti Naujajame Meksike.

16. „Lunik“ pagrobimas

Pagal kai kuriuos išslaptintus dokumentus būtų galima kurti tikrus veiksmo filmus. Pavyzdžiui ši operacija, pavadinta „Lunnik“ pagrobimu, pasakoja istoriją apie tai, kaip CŽA sugalvojo „pasiskolinti“ Sovietų Sąjungos palydovą vienai nakčiai.

Pagrobimas įvyko praeito šimtmečio 7-ajame dešimtmetyje, kai JAV ir Sovietų Sąjungos lenktynės į kosmosą buvo labai suaktyvėjusios. Kad įrodytų savo pažangą, sovietai pradėjo tarptautinę „Lunik“ palydovo parodą – pirmojo erdvėlaivio, kuris pasieks Mėnulį.

Vieną naktį prisidengę CŽA agentai įtikino sunkvežimio, kuriame buvo palydovas, vairuotoją pailsėti netoli esančiame viešbutyje ir palikti sunkvežimį prižiūrėti jiems. Kai vairuotojas paliko savo postą, agentai „pasiskolino“ palydovą – jį išrinkinėjo ir fotografavo komponentus, galiausiai paliko jį ten pat, kur rado. Nėra įrodymų, kad Sovietų Sąjunga sužinojo, kas įvyko.

17. Irano skrydis 655

1988 m. Amerikos karinis laivas Persijos įlankoje numušė Irano civilinį orlaivį, skridusį į Dubajų. Šio incidento metu žuvo visi 290 keleivių. Pasirodo, kad įvyko klaida ir JAV karinis jūrų laivynas atpažino civilinį orlaivį kaip Irano naikintuvą, ir dėl to paleido į jį raketą.

1996 m. JAV ir Iranas susitarė, kad Amerika sumokės 61,8 mln. dolerių kompensaciją aukų šeimos. Nors aukų šeimos ir gavo kompensaciją, JAV valdžia niekada neatsiprašė. 1988 m. Pentagonas atlikto šio incidento tyrimą, bet kaltinimai karinio oro laivyno pareigūnams, numušusiems lėktuvą, taip ir nebuvo pareikšti.

Po Gynybos departamento atliktų tyrimų, keletas žurnalistų atkreipė dėmesį į neatitikimus, randamus tarp oficialaus pranešimo ir vėlesnių ataskaitų. Pavyzdžiui, iš pradžių buvo sakoma, kad skrydis nukrypo nuo savo įprasto maršruto, bet vėliau paaiškėjo, jog tai – klaidinga informacija. Ataskaitoje taip pat rašoma, kad JAV karinis laivas veikė tarptautiniuose vandenyse, nors raketos paleidimo metu jis buvo Irano teritorijoje.

18. JAV laivo „Liberty“ užpuolimas

1967 m. per Šešių dienų karą (konfliktą tarp Izraelio ir aplinkinių valstybių), Izraelio orlaiviai užpuolė JAV laivą „Liberty“, kuris rinko informaciją Nacionalinei saugumo agentūrai (NSA). Išpuolio metu žuvo 34 amerikiečiai, o 171 buvo sužeisti. Tik kyla vienas klausimas – ar ataka buvo tyčinė?

Daugelis žmonių mano, kad Izraelis norėjo apšaudyti laivą ir taip sutrukdyti jam „šnipinėti“ bei gauti informaciją apie artėjančius konfliktus tose vietose. Tačiau oficialūs JAV ir Izraelio agentūrų tyrimai parodė, kad puolimas nebuvo tyčinis, o patys pilotai irgi pareiškė, jog manė, kad tai – priešų laivas. Ši išslaptinta NSA ataskaita paaiškina agentūros poziciją šiuo klausimu.

19. Operacija „Crossroads“

2016 m. liepą Nacionalinis saugumo archyvas paviešino išslaptintus dokumentus, vaizdo įrašus ir nuotraukas, kuriose – JAV atominių bombų testavimas Bikinio atole 1946 m. Operacija buvo pavadinta „Crossroads“, o šie bandymai buvo pirmieji po Japonijos bombardavimų per Antrajį pasaulinį karą 1945 m.

Nors apie sprogdinimus buvo žinoma nemažai, išslaptinti dokumentai suteikė daugiau informacijos apie tai, kaip šie bandymai paveikė atole gyvenusius žmones, kurie vėliau buvo priversti palikti tas vietas. Jie taip pat pateikia prieštaravimus, kuriuos prieš sprogdinimus iškėlė mokslininkai ir kai kurie karo pareigūnai. Nepaisant to, bandymai vis tiek įvyko.

20. FTB sekimo lėktuvai

2015 m. AP paviešino informaciją apie FTB sekimo programą, kurioje naudojami maži orlaiviai, skirti sekti įtariamuosius ant žemės. Lėktuvai turi vaizdo ir mobiliojo telefono stebėjimo technologiją bei yra priregistruoti išgalvotoms kompanijoms. AP paskelbė, kad tokie lėktuvai per 30 dienų buvo pastebėti virš 30 miestų 11-oje JAV valstijų.

Nors FTB atkirto AP, kad jų stebėjimo programa nėra slapta, vis dėlto detalės apie tai, kokią informaciją renka lėktuvai, viešai prieinamuose dokumentuose yra stipriai cenzūruojama. Ataskaitoje taip pat teigiama, kad FTB šiuos orlaivius naudoja be tesimo patvirtinimo. Viename dokumente, kurį gavo Nacionalinis saugumo archyvas, yra atskleisti ir išgalvotų kompanijų pavadinimai bei adresai. NSA ekspertas ir istorikas Matthew M. Aidas sudarė ir sąrašą orlaivių, kuriuos naudoja FTB.

21. Daktaras Živago

Šaltojo karo metu CŽV Sovietų Sąjungoje padėjo platinti knygą „Daktaras Živago“. Rusų rašytojo Boriso Pasternako knyga šioje šalyje buvo uždrausta, nes joje buvo pateikiamas atviras požiūris į Spalio revoliuciją ir jos šalininkus.

CŽV šią knygą matė kaip potencialų propagandos įrankį ir bendradarbiaudama su sąjungininkais Olandijoje parengė 1000 knygos egzempliorių. 1958 m. su Vatikano pagalba knygos buvo atiduotos sovietams, atvykusiems į Pasaulinę parodą Briuselyje.

Knygos turėjo tuščią mėlyną viršelį ir buvo suvyniotos į rudą popierių. CŽV tikėjosi, kad šios knygos Sovietų Sąjungoje įžiebs antikomunistinį judėjimą. Be to, CŽV savo priešams siuntė ir kitas TSRS uždraustas knygas – tokias, kaip Jameso Joyco „Jaunojo menininko portretą“ (angl. „A Portrait of the Artist as a Young Man“) ir Vladimiro Nabokovo „Pniną“ (angl. „Pnin“).

22. Besiklausantis kačiukas

1967 m. dokumentas rodo, kad CŽV išleido milijonus dolerių bandydama išmokyti namines kates šnipinėti Sovietų Sąjungą. Taip, perskaitėte teisingai. Misijos, pramintos „Acoustic Kitty“ ( liet. akustinis kačiukas), tikslas buvo implantuoti elektroninę šnipinėjimo įrangą į gyvas kates ir išmokyti jas stebėti nieko neįtariančius Šaltojo karo konkurentus.

Jei netikite, kad ši juokingai ir neįtikėtinai skambanti programa tikrai egzistavo, apie ją galite daugiau paskaityti Nacionalinio saugumo archyvo išplatintame memorandume.