Naujas tyrimas atskleidė, koks siaubas dedasi socialiniuose tinkluose: vos keli antivakseriai išplatina net 65 % melagingo turinio - kas jie tokie?

Remiantis naujausiais tyrimais, didelė šios problemos dalis turi labai mažą atspirties tašką. Naujame tyrime mokslininkai nustatė, kad daugumą socialinėje žiniasklaidoje sklandančių antivakcininių sąmokslų galima atsekti tik keliomis individualiomis paskyromis, reprezentuojančiomis žymius antivakserius.

Iš viso tik 12 žmonių ir jų organizacijos – vadinamasis dezinformacijos tuzinas – yra atsakingi už tai, kad būtų inicijuojama iki 65 procentų visos melagingos ir klaidinančios antivakcininės propagandos, kuria dalijamasi „Facebook“ ir „Twitter“.

Šis skaičius pagrįstas daugiau nei 812 000 įrašų, paimtų iš „Facebook“ ir „Twitter“ nuo 2021 m. vasario 1 d. iki kovo 16 d., analize, atlikta pelno nesiekiančio Kovos su skaitmenine neapykanta centro (CCDH) ir „Anti-Vax Watch“ organizacija, kuri stebi antivakcininę pramonę.

„Internete yra nedidelė asmenų grupė, neturinti atitinkamos medicininės patirties, kuri piktnaudžiauja socialinės žiniasklaidos platformomis, kad neteisingai pateiktų COVID-19 grėsmę ir paskleistų klaidingą informaciją apie vakcinų saugumą“, – pranešime aiškina CCDH generalinis direktorius Imranas Ahmedas.

„Remiantis mūsų naujausia ataskaita, antivakseriai aktyvistai „Facebook“, „YouTube“, „Instagram“ ir „Twitter“ turi daugiau nei 59 milijonus sekėjų.“

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad beveik du trečdalius antivakcininio turinio internete skleidžia Josephas Mercola, Robertas F. Kennedy jaunesnysis, Ty ir Charlene Bollinger, Sherri Tenpenny, Rizza Islam, Rashidas Buttaras, Erin Elizabeth, Sayer Ji, Kelly Brogan, Christiane Northrup, Benas Tapperis ir Kevinas Jenkinsas.

Tyrėjai teigia, kad šių žmonių paskyros turi daug sekėjų ir jose gaunama daug antivakcininio turinio.

Daugelis socialinėje žiniasklaidoje esančių žmonių, kurie dalijasi antivakcininiu turiniu, nebūtinai patys seka vieną ar kitą iš šių paskyrų, tačiau naujoji analizė rodo, kad dauguma bendrų antivakcininių pranešimų tokiose platformose kaip „Facebook“ ir „Twitter“ iš pradžių prasideda nuo šios palyginti mažos grupės žmonių.

Grupės įtaka skiriasi priklausomai nuo socialinės platformos. „Twitter“ tinkle pateikiama iki 17 proc., o „Facebook“ – iki 73 proc. antivakcininio turinio, teigiama pranešime.

Kovo mėn. paskelbtas tyrimas siekia paraginti socialinės žiniasklaidos platformų lyderius „deplatformuoti“ šiuos žinomus balsus, kurių skelbimas ir dalijimasis prieš vakciną nukreiptais sąmokslais ir apgaulėmis galiausiai kainuoja gyvybes.

„Dezinformacija tapo tiesiogine grėsme visuomenės sveikatai“, – sakė Ahmedas.

„Socialinė žiniasklaida leidžia antivakseriams įdarbinti milijonus amerikiečių, bauginant ir sėjant abejonę. Jeigu didžiosios kompanijos nesiims veiksmų dabar, pandemija užsitęs ir bus prarasta daugiau gyvybių.“

Nepaisant politinio spaudimo imtis veiksmų prieš nustatytas šias 12 paskyrų, tolesnis  tyrimas, kurį balandžio mėn. paskelbė CCDH ir „Anti-Vax Watch“, parodė, kad 10 šios antivakserių grupės narių balandžio 25 d. vis dar buvo „Facebook“ ir „Twitter“, o 9 liko „Instagram“.

Per kelias savaites keleta paskyrų buvo užblokuotos arba apribotas daudojimasis jomis, tačiau kitos liko, išlaikydamos savo galimybes skleisti klaidingą informaciją, kurios poveikis buvo susijęs su didesnėmis dvejonėmis vakcina.

Tyrėjų teigimu, tai pavojingas technologijų kompanijų nesugebėjimas tinkamai ir atsakingai užkirsti kelią neapgalvotam melui plisti socialinėse platformose. Daugeliui šių socialinių platformų vadovauja didelės ir labai organizuotos pelno siekiančių verslininkų organizacijos.

„Pagrindiniai „antivakcininės pramonės“ veikėjai yra nuosekli profesionalių propagandistų grupė“, – metų pradžioje „Nature Medicine“ rašė Ahmedas.

„Tai žmonės, vadovaujantys daugiamilijoninėms organizacijoms, daugiausia įsteigtoms JAV, turinčioms po 60 darbuotojų. Jie rengia aktyvistų mokymo vadovus, pritaiko savo pranešimus skirtingoms auditorijoms ir rengia susitikimus, panašius į metines prekybos konferencijas, pvz., kaip tai daro bet kuri kita pramonės šaka“.

Ataskaitą, kaip ir tolesnę analizę, galima rasti CCDH svetainėje.