Kas yra „Varpas“. Paslaptingiausias ir sąmokslo teorijomis apipintas legendinis Hitlerio antigravitacinis „stebuklingas ginklas“ (Foto, Video)

Ar nacių mokslininkai tikrai sukūrė laiką pralenkusį ginklą, galintį sustabdyti į priekį besiveržiančias sąjungininkų armijas, kad laimėtų Antrąjį pasaulinį karą? Beveik tikrai ne.

Nepaisant to, legenda apie „Die Glocke“ („Varpas“) išlieka populiari sąmokslo teoretikų ir NSO bendruomenėse.

Naujame karo istoriko Marko Feltono vaizdo įraše, nagrinėjamas varpo formos įtaisas, kurį tariamai sukūrė Adolfo Hitlerio sukarinta organizacija „Schutzstaffel“ (SS).

Tačiau mokslinės fantastikos rašytojai ir apgaulės atstovai galėjo iš tikrųjų sugalvoti mašiną, sukurdami pokario reputaciją, kai nacių mokslininkai sugebėjo atlikti beveik bet kokį technologinį žygdarbį.

Nors naciai pralaimėjo Antrąjį pasaulinį karą, jie įgavo beveik mitinę aukštųjų technologijų ginklų kūrimo reputaciją.

Nacių tankai techniškai dažnai buvo pranašesni už sąjungininkų tankus; „Luftwaffe“ sukūrė reaktyvinius naikintuvus dar prieš tai padarant sąjungininkams; ir V serijos teroro ginklai, įskaitant sparnuotąją raketą „V-1“ ir balistinę raketą „V-2“, pagaminti siaubingiems, nors strategiškai abejotiniems ginklams.

Priešininkai manė, kad nacių mokslininkų ir inžinierių pasiekimai buvo tokie pažangūs, kad JAV kariuomenė vėlesniuose karo etapuose išsiuntė į Vokietiją žvalgybos komandas, siekdama apsaugoti mokslininkus ir karines technologijas, kol kitos valstybės, ypač Sovietų Sąjunga, jų neužgrobė.

Pastangos, žinomos kaip „Project Paperclip“, užtikrino prieigą prie raketų „V-2“ technologijų ir tokių svarbių figūrų kaip Wernheris von Braunas, kuris vėliau sukūrė „Saturn V“ raketą NASA „Apollo“ programai.

Pasak legendos, „Die Glocke“ buvo vienas iš tokių vokiečių „wunderwaffe“ („stebuklingas ginklas“).

Gandai apie šį prietaisą kaip nacių kūrinį, pirmą kartą pasirodė 1960-ųjų mokslinės fantastikos knygoje „Magų rytas“ („Morning of the Magicians“). „Die Glocke“ taip pat pasirodė Igorio Witkowskio 2000 m. knygoje „Prawda o Wunderwaffe“ („Tiesa apie stebuklingąjį ginklą“) – ir netrukus po to Nicko Cooko knygoje „Nulinio taško medžioklė“ („The Hunt for Zero Point“), kurioje ginklas buvo aprašytas kaip „žėrinti, besisukanti konstrukcija“, kuri, galbūt, turėjo „kažkokį antigravitacinį efektą“ ar netgi buvo „Repulsine“ skraidanti lėkštė - „SS antigravitacijos programos“ dalis.

Cookas netgi nurodė galimybę, kad pagarsėjęs SS pulkininkas Hansas Kammleris mainais už savo laisvę perdavė „Die Glocke“ technologiją JAV kariuomenei (Kammleris dingo paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis ir daugiau niekada nebuvo matytas).

Nors „Project Paperclip“ metu sąjungininkai namo parsigabeno daugybę vokiškų ginklų, įskaitant reaktyvinius lėktuvus ir raketas, nėra duomenų, kad kada nors būtų tarp jų „Die Glocke“ ginklas.

Vis dėlto, kai kurie NSO sąmokslo teoretikai mano, kad JAV pajėgos sučiupo nacių mokslininkus – ir net patį Kammlerį – ir paskatino juos kurti „Die Glocke“ antigravitacines technologijas. Pasak legendos, tai baigėsi vadinamuoju Kecksburgo incidentu, kai varpo formos NSO 1965 m. gruodžio mėn., kaip įtariama, nukrito prie Kecksburgo (Pensilvanija).

NASA Kecksburgo incidentą sieja su nepavykusio sovietinio Veneros zondo „Cosmos 96“ sugrįžimu.