Kenedis nebuvo pirmasis Lee Harvey Oswaldo taikinys. Ar tai būtų išgelbėję JAV prezidentą? (Foto, Video)

Plano vykdymas

Ištisas savaites Osvaldas kruopščiai planavo, kaip ketina nužudyti Walkerį. Osvaldas atrado siaurą alėją už Walkerio namo ir rado puikų stebėjimo tašką už 1,5 m aukščio tvoros. Jis planavo, kad po to, kai bus atliktas veiksmas, jis numes šautuvą ties netoliese esančiais geležinkelio bėgiais, perbėgs per parką ir autobusu parvažiuos namo.

Osvaldas Marinai nieko nesakė apie savo sąmokslą. Balandžio 10 d. vakarą Osvaldas išvyko į dar vieną nepaaiškintą reikalą, bet šį kartą paliko paslaptingą raštelį savo žmonai, surašydamas, ką ji turėtų daryti, jei jis negrįžtų namo.

„Nusiųsk informaciją apie tai, kas man nutiko sovietų ambasadai ir pridėk laikraščių iškarpas (jei laikraščiuose būtų kas nors apie mane). Tikiu, kad ambasada greitai padės tau viską sužinoti kas nutiko“, – rašė Osvaldas.

Apie 21 valandą Osvaldas įsitaisė į poziciją už tvoros prie Walkerio namo. Jis tikriausiai negalėjo patikėti savo sėkme. Walkeris sėdėjo prie savo stalo ir mokėjo pajamų mokesčius, jo galvą puikiai įrėmino viršutiniame aukšte esantis langas vos 36,5 m atstumu nuo Osvaldo šautuvo.

Osvaldas nuspaudė šautuvo nuleistuką ir už Walkerio galvos pasigirdo aštrus dūžtančio stiklo ir kulkos sprogimo garsas. Iš pradžių Walkeris pamanė, kad koks nors rajono niekšas į jo langą įmetė petardą, bet tada karys suprato, kas vyksta. Jis pagriebė pistoletą ir išbėgo į lauką, tada pastebėjo, kad ant jo marškinių rankovės telkšo kraujas.

Dalaso policija šaudymą teisingai priskyrė pasikėsinimo kategorijai, tačiau jų tyrimo metu įtariamųjų nebuvo rasta. Osvaldas atgavo paslėptą šautuvą ir greičiausiai supyko dėl praleistos progos. Tai turėjo būti toks lengvas šūvis, ypač tokiam patyrusiam buvusiam jūrų pėstininkui kaip Osvaldas.

Ar areštas galėjo užkirsti kelią JFK nužudymui?

Tyrėjai išsiaiškino Osvaldo dalyvavimą Walkerio šaudyme tik po JFK žmogžudystės ir paties Osvaldo nužudymo (jį nušovė Dalaso verslininkas Jackas Ruby).

Kai Marina liudijo Warreno komisijoje (tyrusioje JFK nužudymą), ji prisiminė, kad Osvaldas Walkerį pavadino „labai blogu žmogumi, kad jis fašistas, kad jis buvo fašistinės organizacijos vadovas“. Ji taip pat pateikė Osvaldo jai paliktą raštelį – įrodymą, kad tą balandžio naktį jis tikrai bandė nužudyti Walkerį.

Niekas nėra tikras dėl Osvaldo motyvo nužudyti Walkerį, ir taip pat neaišku, kodėl Osvaldas pirmiausia nusitaikė į JFK nekenčiantį generolą, kad tik po kelių mėnesių nužudytų tą patį prezidentą.

Ši situacija iškelia vieną didžiausių „o kas būtų, jei?“ klausimų. Jei Walkerio pasikėsinimo nužudyti tyrimas būtų buvęs tikrai išsamus, Osvaldas būtų buvęs suimtas ir įkalintas, o JFK būtų gyvenęs.

Skirtingai nei JFK, Walkeris gyveno ilgą gyvenimą. Jis mirė nuo plaučių vėžio savo namuose Dalase 1993 m., likus 10 dienų iki savo 84-ojo gimtadienio.