Kiek mažiausiai gyvų žmonių reiktų norint žmonijai gyvuoti ir po pasaulinės apokalipsės? O kaip būtų kosmose? Skaičius stebėtinai mažas (Foto, Video)

Pasak Baumo, svarbus veiksnys bet kokio tipo prieglobstyje yra gebėjimas izoliuoti grupę nuo to, kas daro žalą. Pavyzdžiui, kai kurios salų šalys, tokios kaip Naujoji Zelandija ir Australija, koronaviruso pandemijos metu veiksmingai užsaidarė nuo likusio pasaulio, didžiąja dalimi apsisaugodamos nuo viruso.

Vienas žingsnis būtų sukurti katastrofų prieglobstį kur nors Žemėje, sakė Baumas. Jis palygino šį hipotetinį prieglobstį su Sėklų saugykla Svalbarde, Norvegijoje.

Išgyventi kosmose

Taigi hipotetinėje situacijoje, kai žmonėms pavyko išvengti katastrofos Žemėje, pabėgus į kitą planetą ar palydovą, koks yra minimalus žmonių skaičius, reikalingas išgyventi kosmose?

Pradedančios pirminės vos 98 žmonių įgulos pakaktų 6 300 metų kelionei (keliauti hipotetiniu erdvėlaiviu greičiu, kuris įmanomas naudojant dabartines technologijas) iki Kentauro proksima b, potencialiai tinkamos gyventi į Žemę panašios egzoplanetos, skriejančios aplink žvaigdę Kentauro proksimą – arčiausiai Saulės esančią žvaigždę, teigiama 2018 metais žurnale „Journal of the British Interplanetary Society“ paskelbtame tyrime.

Kelionės įgulą sudarytų ne atsitiktinė 98 žmonių atranka, o 49 nesusijusios vaisingos poros, pasirengusios perduoti savo genus. Tik tam tikromis sąlygomis populiacija laikui bėgant išliktų genetiškai įvairi ir sveika, todėl, pavyzdžiui, tektų stebėti ir riboti įgulos dauginimasį. Be to, tikėtina, kad saugesnis pasirinkimas būtų didesnė pradinė 500 žmonių įgula, nes, remiantis Marino ir jo kolegų atliktu tolesniu tyrimu, jie greičiausiai labiau išlaikytų savo genetinę įvairovę.

Smithas rekomendavo kosmose nenaudoti absoliučių minimalių skaičių. „Mano analogija yra tokia, kad jei įlipate į lėktuvą skrendantį  į Niujorką, nenorite, kad pilotas turėtų lygiai tiek degalų, kad pasiektų kilimo ir tūpimo taką Niujorke. Jums reikia rezervo katastrofos atveju“.