Vienas keisčiausių mitologinių padarų – šakalopas: mituose yra dalis tiesos? Gamtoje sutinkami kraupūs jų atitikmenys (Foto, Video, N-14)

Šakalopas – gyvūnas, turintis kiškio arba triušio kūną ir antilopės ar elnio ragus, yra Amerikos Vakarų kultūros ikona. Būtybės atvaizdas parduodamas ant visų regiono smulkmenų – nuo atvirukų iki stiklinių. Vienu metu turistai netgi galėjo nusipirkti taksidermiuotų ir pakabinamų šakalopų iškamšų.

Tačiau ar šakalopas yra tikras, ar tai mitas?

Gyvūnų hibridų istorijos ar aprašymai pasirodė daugelyje pasaulio kultūrų. XIII amžiaus persų kūrinys vaizduoja triušį su vienu ragu, kaip vienaragį.

Europoje raguotasis triušis pasirodė viduramžių ir renesanso tautosakoje Bavarijoje (wolpertingeris) ir kitur.

Gamtos istorijos tekstuose ir iliustracijose, pvz. Historiae Naturalis de Quadrupetibus Libri (Gamtinių keturkampių istorijos knyga), kurį parašė Joannesas Jonstonusas XVII amžiuje, vaizduojamas raguotas kiškis.

Šiuose ankstyvuosiuose moksliniuose tekstuose hibridai buvo aprašyti ir iliustruoti taip, tarsi jie būtų tikri padarai, tačiau XVIII amžiaus pabaigoje mokslininkai apskritai atmetė raguotus kiškius kaip biologinę rūšį.

Nors tokio hibridinio gyvūno nėra, legendoje yra tiesos elementas, sako Nevados universiteto Reno literatūros ir aplinkos profesorius Michaelas Branchas. „Tai mitologinė būtybė“, – sako jis. „Tačiau jis iš tikrųjų yra susijęs su raguotaisiais kiškiais gamtoje, kurie yra užkrėsti papilomos virusu“.

Kiškiai natūraliai neaugina ragų. Tačiau kiškio papilomos virusas gali priversti juos tai padaryti. Papilomos virusai yra paplitę daugelyje rūšių, o kiekvienas tipas paprastai užkrečia tam tikros šeimininko rūšies narius. Puikus pavyzdys yra žmogaus papilomos virusas arba ŽPV.

Kai kiškio papilomos virusas užkrečia gyvūną, iš jo veido ar galvos gali išaugti gerybinis auglys, kuris kartais primena ragus. Kartais auglys, sudarytas iš keratino, to paties baltymo, kuris sudaro nagus ir plaukus, auga kitose kūno dalyse, tačiau dažniausiai jis susiformuoja ant galvos. Kai kurių kiškių navikai gali tapti piktybiniais.

Tačiau šios išaugos ne visada atrodo kaip ragai. Jie dažnai būna juodi ir asimetriški, o ne tokie didingi, kaip elnių ragai. „Tiesą pasakius, tai gana groteskiška“, – sakė Branchas. „Priklausomai nuo to, kokia sunki triušio liga, jis gali atrodyti gana siaubingai“.

Remiantis 2015 m. atliktu tyrimu, 1933 m. amerikiečių virusologas Richardas Shope'as atrado, kad triušio papilomos virusas, netrukus pavadintas Shope papilomos virusu, paskatino užsikrėtusiems triušiams išauginti darinius, primenančius ragus. Iki tol dauguma mokslininkų netikėjo, kad virusas gali sukelti vėžį. Buvo įrodymų, kad virusai paukščiams gali sukelti vėžį. Tačiau mokslininkai buvo skeptiškai nusiteikę ir tikrai nemanė, kad tai gali nutikti žinduoliams. Raguotas triušis įrodė, kad jie klydo.

„Tai atvėrė daugybę tyrimų galimybių ištirti, kokių kitų vėžio formų gali sukelti virusai, ir galiausiai sukurti vakciną nuo jų“, – sakė jis. Konkrečiai, tai leido mokslininkams pradėti kurti ŽPV vakciną, kuri gali sumažinti gimdos kaklelio vėžio ir kelių kitų vėžio formų riziką.

Ne visi Shope papilomos virusu užsikrėtę triušiai užsiaugina ragus, kaip ir ne visi ŽPV sergantys žmonės suserga vėžiu. Tačiau triušiams, kurie tai daro, liga dažnai būna mirtina. Ragai gali sutrikdyti gyvūnų gebėjimą maitintis ir jie gali mirti iš bado.

Raguotas triušis galėjo įkvėpti šakalopo mitą. Šakalopą sukūrė du paaugliai broliai Douglas mieste, Vajominge. „Kiek mes žinome, šie jauni berniukai patys sugalvojo šį dalyką“, - sakė Branchas. Jie buvo medžiotojai ir taksidermistai mėgėjai, o 1930-aisiais pardavė savo pirmąją šakalopo iškamšą viešbučio savininkui.

Šis laikas yra keistas sutapimas. Kai šie du jauni berniukai kūrė šį pokštą, beveik tą pačią akimirką Shope‘as Rokfelerio instituto medicininių tyrimų laboratorijoje (Prinstone, Naujajame Džersyje) tyrė raguotus triušius, užsikrėtusius papilomos virusu.