Stanfordo profesorius nori atskleisti NSO avarijų paslaptis: įtaria ryšį su Havanos sindromu

Interviu, kurį neseniai paskelbė VICE, Nolanas sako, kad užaugo skaitydamas mokslinę fantastiką ir, kaip dauguma mūsų, visada domėjosi ateiviais ir NSO. Prieš kelerius metus „YouTube“ pasirodė vaizdo įrašas, kuriame teigiama, kad rastas nedidelis skeletas gali būti ateivio. Nolanas ir jo komanda Stanforde norėjo sužinoti daugiau, todėl žengė žingsnį į priekį ir sekvenavo egzemplioriaus DNR.

Nustatyta, kad skeletas buvo žmogaus. Nors tai nuliūdino daugelį nežemiškos gyvybės stebėtojų, Nolanas atsidūrė Centrinės žvalgybos agentūros (CŽV) radare, kuri norėjo, kad jis ištirtų kai kuriuos pilotus, priartėjusius prie NSO arba, kaip CŽV vadina, neatpažintų oro reiškinių (angl. Unidentified Aerial Phenomenon, UAP).

CŽV atliko smegenų skenavimą daugiau nei 100 asmenų, mačiusių UAP su žalos įrodymais. Atlikęs tolesnį tyrimą, Nolanas suprato, kad „įrodymai“ taip pat buvo matomi kai kurių šių asmenų smegenų skenavimuose prieš UAP patirtį, o tai lėmė, kad vadinamoji „žala“ buvo kažkas, su kuo šie asmenys tikriausiai gimė.

Per tą laiką Nolanas taip pat matė asmenis, kuriems pasireiškė simptomai, pagal kuriuos jų būklė būtų klasifikuojama kaip Havanos sindromas. Tačiau, Havanos sindromas tapo nacionalinio saugumo problema, todėl Nolanas nebeturi prieigos prie šių pacientų. Visgi, Nolano sukurtų analizės priemonių serija suteikė jam prieigą prie medžiagos, paprastai randamos UAP vietose.

Kaip Nolanas toliau paaiškino savo interviu, šie objektai nėra išskirtiniai, o tik metalo luitai. Tačiau jų sudėtis labai skiriasi. Viename iš jo tirtų mėginių yra magnio izotopas, kurio gamtoje nėra. Jis įtaria, kad jis buvo sukurtas. Nolanas neturi paaiškinimo, kas tai galėjo padaryti ir kodėl.

Šiuo metu Nolano darbas yra analizuoti šias medžiagas, kad išsiaiškintų jų kilmę ir kas tai yra. Kai jis supras jų struktūrą atominiu lygmeniu, jis sieks išaaiškinti jų funkciją ir bandys paaiškinti, kas vyksta UAP metu.