Mana iš dangaus: įdomiausi kritulių atvejai

Raudonosios dalelės: lijo ateiviais?

Gana nuotaikingą apžvalgą pradėkime nuo mistiškos istorijos Indijoje, nutikusios 2001 m. Kai kuriose šios šalies teritorijose iškrito neaiškios kilmės raudoni krituliai. Buvo įtariama, jog kritulių sudėtyje gali būti nežemiškos kilmės mikroorganizmų. Įdomiausia tai, jog Piterio Geibrijelio (Peter Gabriel) apdainuotas „Raudonas lietus“ („Red Rain“) palijo gausiai – apskaičiuota, jog galėjo iškristi apie 50 tonų raudonųjų kritulių.

Tiesa, deja ar laimei, ateivių raudonuosiuose krituliuose Godfrėjaus Luiso (Godfrey Louis) laboratorijos (Pietų Indija) mokslininkai neaptiko. Tačiau kritulius tyrinėjęs autoritetingas Indijoje besidarbuojantis fizikas G. Luisas iš Mahatmos Gandžio universiteto prestižiniame mokslo leidinyje „Astrophysics and Space Science“ publikavo straipsnį.

Publikacijoje mokslininkas iškelia hipotezę, jog vandens mėginiuose, surinktuose nulijus mįslingiems raudoniems lietums G. Luiso kieme, Keralos valstijoje (Indija) 2001 m. vasarą, aptiktos maždaug 10 mikronų dydžio struktūros gali būti kosminės kilmės mikroorganizmai.

G. Luisas keistus, rausvus, storasienius darinius izoliavo. Keliolikos jo vėliau atliktų eksperimentų rezultatai byloja, jog DNR fragmentų tose dešimties mikronų skersmens struktūrose neaptikta. Tačiau keistosios dalelės noriai dauginosi – net ir tada, kai vanduo buvo paverčiamas į superskysčio būvį ir įkaitinamas iki beveik +600ºC.

Mėsa

1876 m. dešimties centimetrų mėsos gabalais prapliupo giedras dangus virš Olympian Springs miestelio (Kentukio valstija, JAV). Laikraštis „Louisville Commercial“ pranešė, jog „du džentelmenai, nusprendę paragauti iš dangaus nukritusios mėsos, yra linkę manyti, jog tai – aviena arba elniena.“

Didžiosios Britanijos Karališkosios mikroskopijos draugijos (Royal Microscopical Society of Great Britain) mokslininkas iškėlė prielaidą, jog mėsos gabalais virš miestelio giedrą dieną pradėjo lyti greičiausiai todėl, kad ore netikėtai galėjo sustreikuoti kažkur kritusio kanopinio gyvūno mėsa puotavusių grifų skrandžiai...

Kalmaras

1997 m. birželį netoli Folklendo salų žuvavusį žveją nokautavo... iš dangaus tiesiai ant galvos nusileidęs sušalęs kalmaras. Vyriškis prarado sąmonę ir komos būsenoje išbuvo keletą parų. Sušalusio kalmaro skrydžio niekas taip ir nepaaiškino.

Želė

2008 m. po Škotijos kalvas vaikštinėjęs gamtos mylėtojas užtiko rato gaubto skersmens skaidrios želė masės gniutulą. Kai radinį žmogus nunešė į BBC radiją, atsiliepė daugiau panašiomis radybomis pasigirti galinčių klausytojų. Netrukus į radijo stotį pradėjo plūsti fotografijos su užfiksuotais želė gabalais.

Buvo spėliojama, jog tai galėjo būti likučiai nuo paukščių pietų „stalo“: varlių ar rupūžių prisilesę paukščiai galėjo atryti pavirškintus, toksiškus junginius. „Macaulay Land Use Research Institute“ tyrimų instituto mokslininkai atliko želė substancijos DNR analizę, tačiau jokių DNR fragmentų drebučiuose aptikta nebuvo.

Varlės

Varlių, buožgalvių ir žuvų liūtis prapliupo 2009 m. vasarą Išikavos prefektūroje (Japonija). Mokslininkai iškėlė hipotezę, jog varliagyvius ir žuvis į orą iškėlė virš upių, ežerų ar okeano siautėję galingi sezoniniai viesulai.