NSO: išslaptinta tikrovė

Įprasta istorija apie NSO, neatpažintą skraidantį objektą, tas pats epilogas, kuriame konstatuojama, kad tampame nesuprantamų reiškinių liudininkais? Galbūt taip, o gal ir ne, teigia dienraštis. Ne – todėl, kad visi trys pilotai prisiekinėja buvę sveiko proto ir geros atminties. Be to, jeigu jų sveikatos būklė būtų neatitikusi skrydžių saugumo reikalavimų, jiems nebūtų leista pakilti į orą. Šie vyrai – kariškiai, ne išėję į atsargą, o tikrosios tarnybos, kitaip tariant, tai žmonės, kurių sveikata tikrinama reguliariai. Todėl ši istorija mažų mažiausiai turėtų būti ištirta kruopščiau, nei kitų NSO stebėjusių ir ko gero kur kas įspūdžiams imlesnių liudininkų, teigia dienraštis.

NSO ir ufologija (angl. UFO – unidentified flying object, neatpažintas skraidantis objektas) – vėl aktuali tema, nors reikėtų atsižvelgti į tai, kad ji niekuomet nebuvo išėjusi iš mados, rašo „Corriere della Sera“. Iki minėto įvykio Velse NSO vėl buvo pasirodę Fenikse (JAV) – istorinėje vietoje, kur palyginti dažnai galima pamatyti „skraidančių lėkščių“ ir rutulių. Galima prisiminti ir įtampos valandas erdvėlaivyje „Discovery“, kai jį buvo pradėjęs persekioti šviesos spindulys (vėliau NASA nuramino astronautus: pasirodo, tai buvo nuo laivo atitrūkęs šiluminės izoliacijos fragmentas). Galų gale – arba pirmiausia – būtų galima atkreipti dėmesį į pasaulio vyriausybių, pradėjusių dažniau, nei anksčiau, naikinti grifus „slaptai“ nuo su šia problema susijusių „X failų“. Šių metų birželį atėjo D. Britanijos eilė, o dar anksčiau savo archyvus išslaptino Prancūzija ir Ekvadoras.

NSO stebėjimų bylos išslaptinamos palaipsniui, pastebi dienraštis. Anglija jau išslaptino šešias, kitų dar teks palaukti. Iš visko sprendžiant, patys įdomiausi dokumentai yra susiję su KGB pranešimais (127 puslapiai apie paranormalius reiškinius) ir stebėjimų Ekvadore medžiaga. Karininko Williamo Salgago teigimu, jau išslaptinta informacija apie 44 atvejus, susijusius su „nežemiškos kilmės skraidymo aparatais mūsų atmosferoje“ ir „būtinybe dalintis mūsų oro erdvę su kitų pasaulių atstovais“.

Tačiau kodėl būtent dabar vyriausybės išslaptina duomenis apie NSO? – klausia „Corriere della Sera“. „NSO fenomenas tapo masinis: jis reikalauja atsakymo, – aiškina Italijos Nacionalinio ufologijos centro vadovas Enrico Baccarini. – Vyriausybių vykdyti tyrimai, kurie truko dešimtmečius, iškėlė daugiau klausimų, nei buvo gauta atsakymų. Visa tai, atsižvelgus į nesiliaujantį eilinių piliečių ir įvairių organizacijų pranešimų apie panašaus pobūdžio incidentus srautą, privertė valdžią atrakinti dalį savo archyvų.“ Belieka spėlioti, ar toks sprendimas susijęs su siekiu parengti žmones, ar su noru atsikratyti slaptumo, nes šioje srityje nėra nieko rimto. Pastaroji tezė buvo naudojama išslaptinant D. Britanijos „X failus“, pažymi dienraštis.

Nacionalinio ufologijos centro vadovo teigimu, prisitaikymo prie fenomeno teorija remiasi įsitikinimu, kad ne visos vyriausybės iki galo atskleidė savo turimas paslaptis. Valstybės paslaptys ir galimo kultūrinio šoko pavojus verčia veikti atsargiai atskleidžiant informaciją visuomenei. Tuo tarpu pasaulyje esą stiprėja noras pamatyti NSO, užmegzti ryšį su ateiviais, o toks susidomėjimas, pasak E. Baccarini, ko gero aiškintinas ne įspūdingomis fenomeno savybėmis, o tuo, kad „stiprėja žmonių įsitikinimas, jog gyvybė nėra vien Žemės monopolis. „Galima tikėti Dievu ir ateiviais“, - pareiškė teologas ir astronomas José Gabriele Funesas, o naujausi kosminių zondų atradimai liudija, kad Marse gali egzistuoti bakterijos. Galiausiai už Saulės sistemos ribų esančių planetų, panašių į Žemę, atradimas verčia manyti, kad Saulės sistema, kurioje mes gyvename, šiuo požiūriu nėra unikali.“

Kodėl turėtume būti vieniši Visatoje? – klausia Ufologijos centro atstovai. „Daugiau nei 60 metų trunkantys stebėjimai, kuriuose dalyvavo karo lakūnai, valstybių valdžios atstovai, mokslininkai, eiliniai piliečiai, patvirtina, kad šis fenomenas egzistuoja, - aiškina E. Baccarini. – Jį tyrė dešimtys vyriausybinių komisijų, kurios taip ir nesugebėjo klasifikuoti šių reiškinių, nepadarė išvados, kokia jų prigimtis – žemiška ar ne. Net Karinės oro pajėgos turi atskirą valdybą, kuri užsiima statistiniais šio fenomeno tyrimais. Realybė tokia: NSO fenomenas egzistuoja ir domina pačių įvairiausių visuomenės sluoksnių atstovus – pradedant vyriausybėmis, baigiant anomalių reiškinių tyrinėtojais.“

2005 m. buvęs Kanados gynybos ministras Paulas Hellyeris, Toronte vykusioje konferencijoje priminęs, kad 1963 – 1967 m. dalyvavo NATO posėdžiuose, pareiškė, kad nuo 1947 m. (kai JAV pilotas Kennethas Arnoldas pranešė pamatęs grupę „skraidančiųjų lėkščių“ – tai nutiko neilgai trukus iki įvykio Roswelle, kai neva buvo aptiktos sudužusio kosminio laivo nuolaužos) NSO mūsų padangėje skraido visiškai laisvai. Ir ne tik: JAV noras iki 2020 m. grįžti į Mėnulį ko gero aiškintinas siekiu įrengti jame bazę, kuri padėtų ginti Žemę „kosminių atakų“ atveju, rašo dienraštis. Įdomu, kad 8-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį apie tai buvo kalbama populiariame TV seriale: kas neprisimena „Shado“- visiškai slaptos organizacijos, kuri buvo sukurta, kad kovotų su ateiviais, bandančiais išgyventi grobiant žmones ir naudojant juos kaip atsargines dalis?

„Akivaizdaus fakto, kad mūsų danguje egzistuoja nežinomi objektai, paneigti neįmanoma, – tvirtina E. Baccarini. – Dar IV amžiuje. pr. m. e. lotynų rašytojas Giulio Ossequente rašė apie „ugninius skydus“, kurie pasirodydavo danguje senovės Romos laikais. NSO yra atsiradę anksčiau, nei mes manome, ir pati istorija patvirtina tokią realybę. Šiandien dėl fenomeno akivaizdumo jau nebesiginčijama, aptarinėjama jo prigimtis ir galimos neigiamos socialinio, kultūrinio ar techninio pobūdžio pasekmės.“