„154 000 000 000 Eur apyvarta.“ Ką padarė Lietuvos įmonės

„Registrų centro“ (RC) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia beveik 105 tūkst. įmonių, kuriose įdarbintas bent vienas darbuotojas, ir veiklą vykdo beveik 1,4 tūkst. įmonių, kuriose nėra nė vieno įdarbinto žmogaus. 82,6 proc. (86,6 tūkst.) visų Lietuvoje veikiančių įmonių yra labai mažos įmonės – jose darbuotojų skaičius yra nuo 1 iki 10. Kas aštuntoje šalies įmonėje (12 proc., 13,1 tūkst.) darbuotojų skaičius yra nuo 11 iki 49 ir paprastai tokios įmonės patenka į mažų įmonių kategoriją1. 4,2 proc. (4,4 tūkst.) Lietuvos bendrovių dirba nuo 50 iki 249 darbuotojų – dažniausiai tai vidutinio dydžio įmonės. Ir tik 0,65 proc. bendrovių (686) yra sukurta daugiau kaip po 250 darbo vietų.

„Daugiau kaip 95 proc. Lietuvos įmonių yra labai mažos arba mažos, jų metinė apyvarta sudaro beveik 40 proc. visų bendrovių apyvartos – beveik tiek pat sugeneruoja daugiau kaip 250 darbo vietų sukūrusios bendrovės, kurių dalis nesiekia nė vieno proc. visų veikiančių įmonių, – sako Aurimas Kačinskas, „Creditinfo Lietuva“ vadovas. – Dažniausiai nė vieno darbuotojo neturi mažosios bendrijos, tačiau ir jų bendra metinė apyvarta siekia 49,5 mln. Eur.“

Didelių darbdavių įnašas į bendrą metinę apyvartą – svariausias

Pagal „Registrų centrui“ pateiktas 2022 m. finansines ataskaitas visų įmonių metinė apyvarta sudarė 154 mlrd. Eur. Iš jų daugiausia (34,8 proc.) uždirbo bendrovės, kuriose sukurta daugiau kaip po 250 darbo vietų – 53,6 mlrd. Eur. Įmonių, kuriose dirba nuo 50 iki 249 darbuotojų, bendra apyvarta siekė 39,3 mlrd. Eur (25,5 proc.). Bendrovių, turinčių nuo 11 iki 49 darbuotojų, 2022 m. bendra apyvarta sudarė 33,4 mlrd. Eur (21,7 proc.). 27,7 mlrd. (beveik 18 proc.) Eur apyvartą 2022 m. pasiekė bendrovės su 1–10 darbuotojų, o nė vieno darbuotojo neturinčios įmonės kartu pasiekė 49,5 mln. Eur apyvartą.

Daugiausia areštų – iki 10 darbuotojų turinčiose įmonėse

Iš viso Lietuvos įmonėms šiuo metu taikomi 3 368 turto areštai, kurių bendra vertė siekia 261,2 mln. Eur, o vidutinė turto arešto vertė – 77,5 tūkst. Eur. Net 2 677 turto areštai (79,5 proc.) šiuo metu taikomi įmonėms, kuriose dirba iki 10 darbuotojų, o bendra šių turto areštų suma siekia 164,7 mln. Eur (63 proc. bendros turto areštų sumos). Tokių įmonių vidutinė turto arešto vertė sudaro 61,5 tūkst. Eur. Pagal turto areštų skaičių antroje vietoje – įmonės, kuriose dirba nuo 11 iki 49 darbuotojų: areštų skaičius siekia 521, о bendra areštuoto turto vertė siekia beveik 32 mln. Eur (vidutiniškai – 61,2 tūkst. Eur).

„Natūralu, kad daugiausia turto areštų ir skolų atitenka įmonėms, kokių daugiausia Lietuvoje – turinčioms iki 10 darbuotojų. Tačiau jose vidutinė arešto vertė arba skolos vidurkis yra kone mažiausi, nes ir nuosavo turto vertė, ir verslo sandėrių sumos yra palyginti nedidelės“, – aiškina kredito biuro vadovas.

Didžiausia vidutine turto arešto verte (572,4 tūkst. Eur) išsiskiria įmonės, kuriose dirba nuo 50 iki 249 darbuotojų: iš viso šioje įmonių grupėje šiuo metu taikomi 106 turto areštai, kurių bendra vertė siekia beveik 61 mln. Eur. Įmonės, kuriose nedirba nė vienas darbuotojas, bendrai turi 21 turto areštą, kurių vertė – 2,4 mln. Eur, o vidutinė turto arešto vertė jose siekia 115,7 tūkst. Bendrovėms, kuriose dirba daugiau kaip 250 darbuotojų, šiuo metu taikomi 43 turto areštai beveik 1,5 mln. Eur sumai, o vidutinė vieno turto arešto vertė siekia 34,5 tūkst. Eur.

Mažiausias vidutinis skolos dydis – daugiau kaip 250 darbuotojų turinčiose bendrovėse

Šiuo metu „Creditinfo“ duomenų bazėje yra įregistruota virš 66 tūkst. Lietuvos verslo skolų, kurių vidutinis dydis siekia 4,4 tūkst. eurų. Didžioji dalis skolų atitenka bankrutuojančioms, restruktūrizuojamoms bei kitoms aktyvios veiklos nevykdančioms įmonėms, o veikiančių įmonių skolos 2024 m. kovo mėnesį viršija  36 mln. eurų, turto arešto suma siekia 207 mln. eurų.

Vien per pirmuosius du šių metų mėnesius buvo įregistruota beveik 1,6 tūkst. naujų skolų, kurių vidutinis dydis siekia 2,4 tūkst. eurų. 

Visos Lietuvos bendrovės šiuo metu Sodrai skolingos beveik 60 mln. Eur. Daugiausia nepriemokų Sodrai (17,7 mln. Eur) turi įmonės su daugiau kaip 250 darbuotojų, taip pat – bendrovės su darbuotojų skaičiumi nuo 50 iki 249 (17,4 mln. Eur). Po jų pagal skolų Sodrai sumą rikiuojasi įmonės, kuriose sukurta nuo 11 iki 49 darbo vietų (14,9 mln. Eur). Įmonės, kuriose dirba nuo 1 iki 10 darbuotojų, Sodrai skolingos 7,9 mln. Eur.

Beveik trys ketvirtadaliai visų verslų įkurti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse

Pagal įmonių skaičių, registruotų skirtingose apskrityse, apskritys rikiuojasi taip: Vilniaus (45,2 tūkst. arba  42,3 proc.), Kauno (21,4 tūkst., 20 proc.), Klaipėdos (11,8 tūkst., 11 proc.), Šiaulių (6,6 tūkst., 6 proc.), Panevėžio (5,7 tūkst., 5,4 proc.), Alytaus (3,6 tūkst., 3,3 proc.), Telšių (3,3 tūkst., 3 proc.), Marijampolės (2,8 tūkst., 2,6 proc.), Utenos (2,5 tūkst., 2,4 proc.) bei Tauragės (1,9 tūkst., 1,8 proc.).

Lietuvoje veikia beveik 2,7 tūkst. įmonių, kuriose sukurta daugiau kaip 100 darbo vietų. Daugiau kaip trečdalis tokių įmonių (38,3 proc.) registruotos Vilniaus apskr., beveik penktadalis (18,5 proc.) – Kauno apskr., kiek daugiau nei dešimtadalis (11,1 proc.) – Klaipėdos apskr. (6,2 proc.) – Šiaulių apskr. (4,6 proc.) – Panevėžio apskr. Kitose apskrityse tokių įmonių – mažiau kaip po 3-2 proc.  

Daugiau kaip pusė Lietuvos bendrovių – paslaugų teikėjai ir prekybininkai

Iš visų Lietuvos įmonių daugiau kaip trečdalis (33,5 proc. arba 35,8 tūkst.) teikia paslaugas. Daugiau kaip penktadalis (21,5 proc., 23 tūkst.) vykdo didmeninę arba mažmeninę prekybą. Kas dešimta (10,4 proc., 11 tūkst.) yra statybų bendrovė. Toliau pagal veikiančių įmonių skaičių veiklos sektoriai rikiuojasi taip: apdirbamoji pramonė (8,2 proc., 8,8 tūkst.), transportas (8 proc., 8,5 tūkst.), nekilnojamojo turto operacijos (6 proc., 6,5 tūkst.), viešbučiai ir restoranai (3,5 proc., 3,8 tūkst.), žemės ūkis (2 proc., 2,2 tūkst.), finansinė veikla (1,6 proc., 1,5 tūkst.), elektros, dujų ir vandens tiekimas (1,6 proc., 1,5 tūkst.), išgaunamoji pramonė (0,16 proc.,168 įmonės).

Pastaba:

1 Įmonių skirstymas į labai mažas, mažas, vidutinio dydžio ir kt. pateikiamas pagal Lietuvos Respublikos Įmonių atskaitomybės įstatymą.